Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lėkna.

Antraštė:

lė́kna

Straipsnelis:

lē̆k-, lok- (lək-) ‘žemas – plokščias – (žema) pieva – šlapias – pelkė, tvenkinys’ : la. lekns ‘žemai gulintis, drėgnas, sultingas, žydintis’, lȩkns ‘drėgnas (apie skalbinius)’, lȩ̄kna, lȩ̄kušas ‘didelė drėgna pieva’, lie. lė́kna ‘žema pieva’, lekmẽnė ‘pelkė, bala’ (taip pat ‘bedugnė’), lakmena ‘gilus tvenkinys, kuriame daug dumblo’, lakmainia ‘purvas, blogas kelias’, lekmeinià ‘blogas kelias’, lekẽtas ‘pelkė, nutekamasis vamzdis, latakas’. Daugumą Fraenkelis (LEW 352 t.) įdėjęs prie lekmẽnė ir lėkaaũsis; lekẽtas 342 po latãkas traktuojamas kaip metatezė (kas gali būti); kitas lekẽtas ‘kleine Winde…’ – Walde Pokorny I, 158. – Lie. lė̃kšas, lė̃kštas ‘flach, platt’ irgi gali čia priklausyti; jei ne prie lē̆gh-.

Šaltinis:

Merlingen 1978, 69