Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mandūra.

Antraštė:

mandū́ra

Reikšmė:

kareiviškas švarkas

Straipsnelis:

mandū́ra, mandūras, mandūrė ‘kareiviškas švarkas’, plg. vok. Montur (Alminauskis 1934, 84; Fraenkel LEW, 405). Į vokiečių kalbą žodis atėjo iš prancūzų kalbos, plg. pranc. monture ‘kario apranga’ (Dauzat, 484; Фасмер ЭСРЯ, III, 9). Skolinys randamas XIX–XX a. lietuvių kalbos žodynuose, tautosakos rinkiniuose, dabar pasitaiko kai kuriose Žemaičių vietose (D 114; ND 346; KlpD 41; K 242; KŽ 1363; LKŽ VII 824, 825). Dažnesnės yra šio pavadinimo formos, atėjusios per rusų kalbą: mañdaras, manderà, mandierà, mundíera, mundiẽrius, mundỹras, mundýrius. Nėra visiškai aišku, ar per rusų, ar per vokiečių kalbą į lietuvių pateko formos mundū́ra, mundùras, mùnduris, plg. r. мундур ‘t. p.’, vok. Montur.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 106

Antraštė:

mandū́ra

Reikšmė:

kareiviškas švarkas

Straipsnelis:

mandū́ra, mandūras, mandūrė ‘kareiviškas švarkas’, plg. vok. Montur, vok. dial. mondur ‘t. p.’ (Alminauskis 1934, 84; Fraenkel LEW, 405). Skolinys randamas XIX–XX a. lietuvių kalbos žodynuose, tautosakos rinkiniuose, dabar pasitaiko kai kuriose Žemaičių vietose (D 114; N 346; KlpD 41; K; KŽ; LKŽ VII 824, 825). Dažnesnės yra šio pavadinimo formos, atėjusios per slavų kalbas. Dar žr. mundíera.

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 164