Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: marinarka.

Antraštė:

marinárka

Reikšmė:

vyriškas švarkas; ilgas vyriškas švarkas

Straipsnelis:

marinárka, malinárka, maninárka, mananárka ‘vyriškas švarkas; ilgas vyriškas švarkas’, plg. le. marynarka ‘švarkas’, br. марынарка ‘švarkas; puspaltis’. Į baltarusių kalbą pavadinimas atėjo iš lenkų kalbos (ÈSMB VI 242; SBG III 38–39). Le. marynarka padaryta iš marynarz ‘jūrininkas’, kilusio iš lo. marinus ‘jūros, jūrinis’ (Karłowicz II 890; Doroszewski IV 481). Lietuvių tarmėse gana dažna disimiliacija, kai iš dviejų r pirmasis keičiamas l. Ypač tai būdinga svetimiems žodžiams, plg. almìderis ‘triukšmas’ < armìderis, kalikatūrà < karikatūrà, levòlveris < revòlveris (Zinkevičius 1966: 172). Tokiu būdu atsirado ir forma malinárka. Pasitaiko atvejų, kad pirmasis r keičiamas n, plg. antilèrija < artilèrija, dezentỹras < derertỹras (Zinkevičius 1966: 172). Taip atsitiko ir su forma maninárka. Pavadinimas pasitaiko daugelyje rytų bei pietų Lietuvos vietų (LKŽ VII 797; LzŽ 155; LzŽP 193; Kulikauskienė 1971: 168; Stravinskienė 1968: 155; Miliuvienė 1989: 155; Grinaveckienė 1993: 168).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b, 160