Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: milšti.

Antraštė:

mi̇̀lšti

Straipsnelis:

Prasl. melko ir pragerm. meluk- atitikmenų bendra reikšme – ‘pienas’. Autorius pritaria siūlymui šias formas susieti pagal pirminę jų reikšmę ‘drėgmė’ > ‘sultys’. Tai leidžia sugretinti formas: s. r. молокита ‘pelkėta vieta, bala’, bulg. млако ‘t.p.’, s.-kr. млȁка ‘drėgna žemė’, slov. mlaka ‘bala’, č. mlaka ‘t.p.’, le. pamłoka ‘rūkas, debesis’, go. milhma ‘debesis’, lie. mi̇̀lšti(s) ‘rinktis audrai’, la. mil̂zt ‘darytis tamsiam, miglotam’ ir t. t. Tokia semantinė argumentacija laikoma pakankama genetiškam šių formų tapatumui. Jos siejasi pagal drumstai baltą spalvą, iš čia ir palyginimas su pienu.

Šaltinis:

Мартынов 1963, 73

Antraštė:

milšti

Straipsnelis:

Sl. *moldъjь giminystė (žr.: Фасмер II 643–644; Pokorny I 718) su kitų ide. kalbų atitikmenimis, kurių reikšmės ‘minkštas, švelnus, silpnas’, leidžia spėti, kad reikšmė ‘jaunas’ yra išvestinė ir susijusi su pastarosiomis [6]…[7]. Potebnios siūlymas (Потебня А. А. – ПФВ 1880 III 95–97) r. trm. замолаживать (manant, kad kalbama ne tik apie karvių bet ir apie dangaus „pieningumą“) gretinti su sl. melz-: plg. r. молость ‘dargana, lietus’, s.-kr. мýстаt ‘vandens užlieta žemė’, lie. milsti(s) ‘tvenktis (apie audrą)’, la. milzt ‘temsta, debesys užtraukia dangų’, go. milhama ‘debesis’ kelia abejonių dėl semantikos. Pilnai rekonstravus semantinę sl. *mold- (‘jaunas, silpnas, minkštas, nesubrendęs’) struktūrą galima patikimai įrodyti, kad r. молодь ‘puta ant šviežio alaus’ ir замолаживать ‘pradėti rūgti (apie alų, girą)’ yra tos pačios šaknies vediniai, turintys bendrą dalį молод-.

Šaltinis:

Куркина 1981 (1983)b, 8