Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mintis.

Rezultatai

Antraštė:: mintís
Straipsnelis:: Gr. μέμονα „prisiminti“, μένος n. „galia, jėga“ [...]. Perfektas μέμονα tiksliai atliepia forma lo. meminī; germ. kalbose turima be reduplikacijos go. man „galvoti, manyti“ su gaman „prisiminti“, nulinį vokalizmą turi go. plur. mun-um. Veiksmažodinis būdvardis su -τος, žr. αὐτόματος, ἠλέματος. Sigmatinis neutrum μένος turi tikslų atitikmenį s. i. mánas- n., av. manah- n. Dūrinyje δυσμενής „priešiškas“ atliepia s. i. durmanas- „sujaudintas“, av. dušmanah- „priešas“. Iš antroponimų av. Haxāmaniš, žr. s. u. ̓Αχαιμένης. Egzistuoja kiti vardažodinės darybos tipai, būtent, -ti- kamienas, *mn̥ti-, lo. mens f. (antrinis mentiō), s. i. mati- fem., lie. mintìs, atmintìs, germ., pvz., go. gamunds, s. sl. pamętĭ „atmintis“. Bet lie. mẽnas „prisiminimas“ yra padarytas iš menù.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 685

Antraštė:: mintìs
Straipsnelis:: Oset. mæt|mætœ „rūpestis; neramumas; pavojus“. Kilęs iš *maθa- < mn̥-tho- iš paplitusios šaknies man-, ide. *men- „galvoti, suprasti“ ir pan. (Pokorny 726–728). Ši šaknis randama dar keliuose osetinų žodžiuose: monc, mondag „troškimas“, amonyn „nukreipti“. Formantas -θa- (maθa-) tas pats kaip ir žodyje cyt|citæ „pagarba“ iš či-θa- ir kt. Su formantu -ti- (*mn̥-ti), plg. s. i. mati „mintis; rūpestis“, av. *maiti- žodyje anu-maiti- „id.“ sl. *menti- žodyje pa-mętь, r. память, lie. mintìs, lo. mens, mentis „mintis“.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ, 107

Antraštė:: mintìs
Straipsnelis:: Prasl. *pamętь turi artimų atitikmenų kitose ide. kalbose: s. lie. mintìs, lie. atmintìs, s. i. matí „mintis, sąvoka“, av. maiti- „mintis“, lo. mens, gen. sg. mentis „protas, mąstymas“, go. gamunds „atmintis“. Šių atitikmenų pagrindu rekonstruojama ide. *mn̥ti-.
Šaltinis:: Варбот 1983 (1984), 102

Antraštė:: mintìs
Straipsnelis:: Esama nemažai ti-kamienių ide. darinių, pvz., ide. *mn̥-ti- ‘mintis’: lie. mintìs, s. i. matí- ‘mintis’, lo. mēns ‘protas’, s. sl. па-мѧть ‘atmintis’.
Šaltinis:: Vijūnas 2011, 188

Antraštė:: mintìs
Straipsnelis:: [Aptariami sanskrito ti kamieno oksitonai.] S. i. matí-: √man-, ide. √*men-. Oksitonezę patvirtina go. ga-munds ir, su tam tikrais apribojimais, lie. mintìs (a. p. 4) (žr. Illič-Svityč).
Šaltinis:: Lubotsky 1988, 36–37

Antraštė:: mintiẽs
Straipsnelis:: Autoriaus postuluojamas „mobilumo dėsnis“, dėl kurio susiformavusi baltų-slavų mobiliojo kirčio paradigma, skiriasi F. Kortlandto „vėlyvojo baltų-slavų kirčio atitraukimo“ keliais aspektais: Kortlandto atitraukimas neveikęs uždaruose skiemenyse, pvz., ankstyvosios bl.-sl. prokalbės kirčiavimas gen. sg. *minˈteis išlaikytas lie. mintiẽs; […], o mobilumo dėsnis veikęs, taigi kirčiavimas lie. mintiẽs laikytinas antriniu.
Šaltinis:: Olander 2009, 158

Antraštė:: mintìs
Straipsnelis:: Veiksmažodinio abstrakto reikšmės sukonkretėjimas, matomas žodyje *nókʷ-t-s (plg. lie. naktìs) ‘night’ ← ‘being dark’, yra labai plačiai paplitęs reiškinys indoeuropiečių kalbose, plg. ide. (vėlyvosios prokalbės) *mn̥-tí-s ‘thinking’ (~ *men- ‘think’) → ‘thought’ (plg. s. i. matí-, lie. mintìs).
Šaltinis:: Vijūnas 2009, 39