Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
mundiera
.
Rezultatai
Antraštė:
mundíera
Straipsnelis:
žr.
mandūra
Šaltinis:
Sabaliauskaitė 1995
, 106
Antraštė:
mundíera, mundierà
Reikšmė:
kareivio ar šiaip tarnautojo uniforminis švarkas
Straipsnelis:
mundíera
,
mundierà
,
mundiẽrius
,
mandierà
,
manderà
,
mundỹras
,
mundyrius
‘kareivio ar šiaip tarnautojo uniforminis švarkas’, plg. r.
мундир
, r. dial.
мундер
‘t. p.’ (Fraenkel LEW, 405). Į rusų kalbą žodis atėjo XVIII a. pradžioje, galimas daiktas, tarpininkaujant vokiečių kalbai, plg. vok.
Montierung
, vok. dial.
mundierung
‘kareiviškas švarkas’, iš prancūzų kalbos, plg. pranc.
monture
‘(kario) apranga’ (Dauzat 1954, 484; Фасмер ЕСРЯ, III, 9–10; Kiparsky 1975, 134). Pavadinimas fiksuojamas XVIII–XX a. lietuvių raštų kalboje, tarmėse dabar jau retas (R 258; MŽ 345; K; LB 125; JD 621, 1160, 1120; JV 338; BsO 82, 292; KlpD 30; NS 500, 507; LKŽ VIII 406, 407). Veikiausiai jau lietuvių kalbos dirvoje atsirado ir forma
mañdaras
‘švarkas, eilutė’ (LKŽ VII, 820–1). Dar plg.
mandū́ra
,
mundùras
. Skolinį turi ir bendrinė latvių kalba, plg. la.
mundieris
‘t. p.’ (ME II, 667; LLVV, V, 290).
Šaltinis:
Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b
, 159
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas