Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
obelis
.
Rezultatai
Antraštė:
obelìs
Straipsnelis:
S. air.
aball
f. ‘obelis’,
ríg-aball
‘karališka obelis’ ir taip pat ‘medis apskritai’ RCX 70.7. Obuolio pavadinimas skiriasi žodžio pradžios vokalizmu, – tai
ubull
s. neutrum (
ubull n-óir
TBFr. § 3), vėliau m. (
in t-ubull
SR 1263), gen. pl.
ubúll
Ml 100 c. 21;
a ubull óir ar n-abla-ni
‘o mūsų obels aukso obuoly!’ ACL II 235 § 28, plg. TT III 101. Žodžiu
ubull
taip pat nusakoma kiekvienas apvalus – natūralus ar dirbtinis – objektas, – būtent Adomo obuolys bei akies vyzdys. Velsiečiai ir valai abu žodžius skiria kitaip:
afall
f. ‘obelis’, sg.
afallen
ir
afal
m. ‘obuolys’, sg.
afalen
(
ny phell gwyd afal o afal
‘obuolys nuo obels netoli krenta’ An. 96.5 = 26.1). v. kornų
auallen
(Voc.), v. bret.
aval
. Galų kalboje egzistavo
avallo
, ir jį paaiškina pavadinimas
Avallon
, s.
Aballo
. Vakarietiškas žodis lo. kalboje pakeistas žodžiu
mālus
, tačiau išsaugotas italų dialektiniame miesto
Abella
pavadinime. Germanų kalbose gerai išlaikytas: Krymo go.
apel
, s. v. a.
apful
, s. ang.
æppel
, s. isl.
epli
neutr. žodį taip pat turi baltų-slavų kalbos: lie.
óbůlas
,
obelìs
f., s. sl.
jablŭko
‘obuolys’,
jablani
‘obelis’. Kitur neaptinkamas. Kitas šaknies vokalizmo skirtumas iš dalies galbūt paaiškinamas
*ablu-
obuoliui ir
*abal-n-
vaismedžiui pavadinti. Pokorny IEW, I. Dar žr.
ablann
ir
ubull
.
Šaltinis:
Vendryes LEJA
, a–6
Antraštė:
obelìs
Straipsnelis:
pr. E 615
wobalne
‘obelis’ (sinkopuotas iš
*(v)'a:belin-
pažod. ‘яблоневое scil. дерево’ :
obelìnis
(
mẽdis
);
obelìs
,
óbelį
.
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989)
, 33
Antraštė:
obelìs
Straipsnelis:
žr.
obuolas
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 232–233
Antraštė:
obelìs
Straipsnelis:
wobalne
E 615 ‘obelis’ :
woble
, s. sl. (1)
АБЛАНЬ
, le.
jabłoń
, lie.
obelìs
, s. air.
aball
, s. isl.
apaldr
‘obelis’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 50 t.; apie tai dar Fraenkelis KZ LXIII 175 tt.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 340
Antraštė:
obelìs
Straipsnelis:
žr.
obuolis
Šaltinis:
Stundžia, Venckutė 1986
, 74
Antraštė:
obel̃s
Straipsnelis:
Obels pavadinimas baltų kalbose greta
i
kamieno liudija ir senesnį priebalsinį
l
kamieną, plg. lie. gen. sg.
obel̃s
, taip pat
obals
; nom. pl.
óbeles
, sinkopuota
óbels
; gen. pl.
obelų̃
, taip pat
obalų
(pvz. daugiausia iš LKŽ kartotekos); la. gen. sg. ir nom. pl.
âbuȩls
. Pirminė
l
kamieno paradigma turėjusi būti nom. sg. *
ābō(l)
, gen. sg. *
ābeles
. Dar anksčiau žodis turėjęs būti heteroklitinio kamieno. Slavų kalbose paliudyta
l
ir
n
kamienų kontaminacija *
(j)aboln-
. Baltų ir slavų formos skiriasi buvusios priesaginės dalies balsių kaitos laipsniais: baltų pailgintasis
o
laipsnis, besikaitaliojąs su
e
, o slavų – pilnasis laipsnis
o
). Be to, baltų kalbose senieji heteroklitiniai kamienai buvę išplėsti elementu
-t-
, paliudytu ir s. i.
yakṛt
, gr. ἤπατος, plg. lie.
dabartìs
,
vakartìs
,
Mótertis
,
Obeltìs
.
Šaltinis:
Eckert 1969
, 10–15
Antraštė:
obelis
Straipsnelis:
žr.
obuolas
Šaltinis:
Duridanov 1973
, 53
Antraštė:
obelìs
Straipsnelis:
žr.
obelė
Šaltinis:
Blažek 2001b
52–54
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas