Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
pė́das
Straipsnelis:
Į šaknies apofoninį balsį neatitraukto kirčio pavyzdys sukėlė išlyginimą gr. πηδóν greta πούς, ποδός, lo. pēs, pedis su la. pę̂ds, lie. pė́das 3 akcentinė paradigma.
Šaltinis:
Milewski 1966, 115
Antraštė:
pė́das
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas - istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Nešti. Pr. kalboje šaknies *neš- pėdsakų nėra, už tai yra veiksmažodis pijst *(pēsti), pīdai ‘nešti’, kurio nepaliudija nei lie. ir la., nei sl. kalbos. Jis kilęs iš ide. *pē̌d-/*pō̌d- ‘paimti, apkabinti, turėti’, plg. s. v. a. fazzōn, vok. fassen. Giminiški: lie. pė́das, la. pêda ‘glėbys’, lie. púodas (≤ *pōd-).
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 237–238
Antraštė:
pėdas
Straipsnelis:
žr. bėgti
Šaltinis:
Kortlandt 1977, 319–320
Antraštė:
pėdas
Straipsnelis:
žr. duona
Šaltinis:
Kortlandt 1977, 321
Antraštė:
pė́das
Straipsnelis:
[Aptariami Lietuvos lenkų tarmės lituanizmai]. Le. trm. pied ‘snop’ yra skolinys iš lie. pė́das.
Šaltinis:
Rutkowska 2009, 87
Antraštė:
pė́das
Straipsnelis:
[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Neaišku, ar pr. Pedan ‘die Pflugschar’ (E 245) yra senas bev. gim. daikt., plg. gr. πέδον ‘sol’ (bev. gim.)? Lie. vyr. gim. pė́das yra šalia mot. gim. pėdà, la. pȩ̂da.
Šaltinis:
Petit 2000, 37
Antraštė:
pė́das
Reikšmė:
Fußstapfe
Straipsnelis:
[Aptariamas Winterio dėsnis kaip argumentas glotalinei teorijai. Latvių laužtinė priegaidė nebūtinai kyla iš glotalinio priebalsio:] ilgasis balsis tokiais atvejais, kaip *pe‘dós > *pēdós > la. pȩ̂da ‘Fußstapfe’ (plg. lie. pė́das AP 3), skiriasi nuo trumpųjų balsių + laringalo refleksų dėl Hirto dėsnio nebuvimo.
Šaltinis:
Kümmel 2007, 308

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas