Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: pažastis.

Rezultatai

Antraštė:: pažasti̇̀s
Straipsnelis:: Pokorny’o IEW (447) greta *g̑ʰeslo - ‘1000’ yra dar du *g̑ʰes- prasidedantys žodžiai, abu reiškiantys ‘ranka’: *gʰesor-, *g̑ʰesr- pagal het. keššar, gr. χεíρ, χειρóς, arm. jer̄n, toch. A tsar- ir *g̑ʰesto- pagal s. i. hásta- m., avest. zasta, s. persų dasta-, taip pat ir lie. pa-žastis ir turbūt taip pat lo. praestō ‘čia pat, po ranka’ < *prai̯-g̑ʰestō-t. Kad šie abu žodžiai susiję, nėra ko rimtai abejoti; bet tuomet abu turėtų būti išvesti iš vienos šaknies *g̑ʰes-, vienas su šaknies balsių kaitą sukeliančia (ablautenden) priesaga *-r-, kitas - su priesaga *-to-. Tokio pobūdžio analizės dažnai buvo ir yra atmetamos kaip glotogoniškos spekuliacijos, tačiau neteisingai, nes jos nepretenduoja skverbtis į kalbos kilmę. Bet kodėl negalėtume Pierces’o abdukcijos būdu (maniera) pagal rezultatus, besiremiančius vyksmo - čia darybos taisyklių - žinojimu, mokėjimu (Kenntnis), spręsti apie išeities pradinį tašką?
Šaltinis:: Rix 1991, 228

Antraštė:: pažasti̇̀s
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la. ir pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Indoiranėnų ‘rankos’ pavadinimas: s. i. hástaḥ, av. zasta-, s. persų dasta (ide. *g̑hos-to) siejamas su lie. pa-žasti̇̀s paraidžiui ‘vieta po ranka’. Plg. lo. praestō (prieveiksmis) ‘po ranka’ (iš *prai-hestōd?).
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 222

Antraštė:: pa-žasti̇̀s
Straipsnelis:: Oset. dig. xubeʒæstæ ‘rieškučios’. Žodžio pradžios x- yra protetinis, kaip ir xom, xæstæg ir kt.; *ubeʒæstæ dėsningai kildinama iš *ubai-zastā- ‘abi rankos’. Šis žodis ypatingas tuo, kad abu jo komponentai, gerai žinomi kitose ide. kalbose, osetinų kalboje niekur daugiau nerandami. Dėl antros dalies: persų dast (ši forma pakliuvo į daugelį iranėnų kalbų), s. persų dasta-, av. zasta-, s. i. hasta- ‘ranka’, lie. pa-žasti̇̀s. Dėl kompozito plg. sakų hvā-dastä ‘abiem rankomis’. Reikšme ‘ranka’ oset. žr. arm, cong, k’ūx. Digorų -b- (vietoj -x- kaip ir žodyje robas ‘lapė’ ir kt. (ОЯФ I 381–382); ʒ vietoj z) kaip ir žodyje ʒaman ‘laikas’ ir kt. (ОЯФ I 383). Bailey, Sad-Dharma-Pundarika-Sutra, Camberra, 1971, 30.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 243

Antraštė:: pa-žastìs
Reikšmė:: Raum unter dem Arm, Achselhöhle
Straipsnelis:: Dažna aiškiai etimologizuojama ide. šaknis neturi atitikmenų slavų kalbose. Pvz., ide. **ǵʰes-to- ‘ranka (ruka, paže)’: s. i. hásta- etc. […]; lie. pa-žastė̃, pa-žastìs ‘Raum unter dem Arm, Achselhöhle’, žãstas ‘Oberarm’ etc. (Fraenkel) […] [ir kiti ide. kalbų pavyzdžiai, cituojami iš Pokorny IEW; Adams 1999]. […] Galima spėti, kad kontinuantas slypi ir sl. *pazja > č. paže, luž. a., luž. ž. paža ir *paz-duxa ‘pažastis’ su funkciškai panašiu priešdėliu kaip ir lietuvių kalboje (plg. Fraenkel 1962–1965: 560; Id. 1953 [Lingua Posnaniensis 4], 93–102), tačiau dar lieka nepaaiškintas gana drastiškas sutrumpėjimas.
Šaltinis:: Blažek 2009, 49–50

Antraštė:: pažastis
Reikšmė:: armpit
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariama ide. skaitvardžio 6 etimologija.] Ide. *ksuḱs- (Hamp 1978, 1983) > *kṣ̌uš́so/as > *(k)šuša- > *š-uša-; plg. lie. šešura- ‘father-in-law’, kuris rodo, kad š_š nebuvo disimiliuotas ar š neišnyko dėl fonetinių priežasčių. Taigi, š buvo pridėtinio elemento dalis, todėl galbūt čia turime seną dūrinį ar junginį. Skaitvardžio 6 struktūra, atsižvelgiant į visus priebalsius, yra kompleksinė: ‘penki’ + kažkas; ‘penki’ ar ‘ranka’ + ‘vienas’ > liet. (vedinys) uš-ės uš-ios ‘Kindbett’, uš-ininkė (~ šešáuninkė, Szeszauninka [Prätorius]) ‘Kindbetterin’; pr. usz-t(a)s (sz = š!) (plg. Hamp 1984, Young 2004) > lie. šeštas, naujai pasidarytas iš kiekinio skaitvardžio. Ide. lytys, reiškiančios ‘ranką’ (s. i. hast-, lie. pa-žast- ‘armpit’, lot. praesto ‘at hand, ready’, s. air. ocu(i)sᴸ ‘and’ (Hamp 1981); het. kes(s)ar, luv. is(s)ari- , gr. χείρ, arm. jeṙn (su -n vienaskaitos formoje iš acc. *-m̥, kaip ir lytyje ‘koja’), toch. A tsar, toch. B ṣar, alb. dorë, išvestinos iš *ǵHes- : *ǵHes-to- , *ǵHesr- ; iš *ǵH(e)s-u-ǵHes (ide. dūrinio antrasis dėmuo negali būti u kamienis), ir su skirtingų chronologijų g / ǵ > *ks-u+ḱs > ide. IE *ksu(e)ḱs, t. y. tarsi dvandva dūrinys.
Šaltinis:: Hamp 2007, 47