Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: paklusnus.

Antraštė:

paklusnùs

Straipsnelis:

žr. paklusti

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 283

Antraštė:

paklùsnus

Straipsnelis:

Lietuvių kalboje vis labiau įsigali vadinamasis neomobilusis kirčiavimo tipas u kamieno būdvardžių paradigmose, t. y. 4 kirčiuotė, priešpaskutinio skiemens cirkumfleksinė priegaidė ir kirčio šokinėjimas iš priešpaskutinio skiemens į paskutinį. Į šį tipą pereina ankstesni pastovaus kamieno kirčio (t. y. 1, 2 kirčiuočių) ir kilnojamojo iš pirmojo į paskutinį žodžio skiemenį kirčiavimo (3a, 3b kirčiuočių, t. y. senovinio kirčio mobilumo) žodžiai. Pastarieji kirčiavimo tipai dar išlaikyti senuosiuose kirčiuotuose lietuvių kalbos tekstuose. Daukša, pavyzdžiui, dar kirčiuoja pastoviu kamieno kirčiu žodžius paklùsnus (2), pavỹdus (2), pavõjus ‘pavojingas (dangerous)’ (adj.) (2) (dabar visi 4 kirčiuotės). Skardžius (1935: 147) daro išvadą, kad Daukša, šalia méilus, támsus, vartoja ir formas patógus, malónus, padórus (visi 1 kirčiuotės). Kaip ir meilùs bei tamsùs, jie visi perėjo į 4 kirčiuotę. Kirčiavimas mañdagus, adv. mañdagiai paliudytas Donelaičio Metuose (žr. Buch 1961: 77, 110) ir Kuršaičio žodyne (1883). Otrębskis (1956, III: 110) pateikia tarminę formą pagáulus (1) (bendrinėje kalboje pagaulùs 4), Skardžius (1935: 145) – įžū́lus ir atžū́lus (1).

Šaltinis:

Young 1983, 63–66