Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: palvė.

Antraštė:

palvė̃

Reikšmė:

lyguma, plokštuma, apačioje tarp apsauginių ar keliaujančių kopų esąs žemės ruožas

Straipsnelis:

Žr. palvas.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1974, 210–211

Antraštė:

palvė̃

Reikšmė:

tekšė, uoga, auganti balotose vietose

Straipsnelis:

P. Nitšės knygoje apie lenkų kalbos geografinę terminologiją nurodytos formos pólwy ir pulwy, kurių etimologija autoriui liko neaiški [Nitsche, 116]. Vėlaiu J. Laučiūtė [1971, 99] išreiškė prielaidą dėl pirmojo iš jų lietuviškos kilmės, nurodydama lie. pal̃vė ‘tekšė, uoga, auganti balotose vietose’. 1893 m. viename lenkų kalbos žodyne nurodyta: pólwy ‘sausos vasarą ir užleijamos pavasario potvynių žemumos ir Narevo pakrantės pievos Lomžos apylinkėse’ ir pulwy ‘drėgnos pievos (Lomžos raj.)’ [Lubicz, 240] [142]. Žodis palwe tiesiogiai neatsispindi prūsų kalbos paminkluose, Šį apeliatyvą atstatė 1871 m. V. Pirsonas [Pierson, 367] ir G. G. F. Neselmanas [Nesselmann, 1871, 684]. Rekonstrukcijos pagrindu buvo paimtas Rytų Prūsijos geografinis terminas Palwe [143]. Kaip nurodė A. Sabaliauskas, lie. pal̃vė ‘lyguma priešais kopas’ šalia geogr. darbų, susijusių su Kuršių nerija, aptinkamas I. Smonaitytės kalboje, o iš reljefo termino vedinys – tekšės pavadinimas pal̃vė pastebimas artimose lietuvių šnektose buvusioje Rytų Prūsijos (Eržvilkas, Jurbarkas). Iš čia ir išvada, kad pal̃vė į lietuvių kalbą pateko iš prūsų kalbos, o iš reljefo pavadinimo augalo vardas galėjo atsirasti ir savarankiškai [Sabaliauskas, 210–211]. Šio augalo pavadinimo atsiradimą patvirtina ir jų augimo vieta – paprastai kimininės balos [Блора VI, 84]. Ši aplinkybė patvirtina bendrą lie. pal̃vė semantiką, kaip geografinio termino, reiškiančio žemumą. Neabejotina viena: lietuviškų leksemų geografija patvirtina versiją, kad pr. palwe turi sembų šnektos bruožų (*palvē / *palmē).

Šaltinis:

Непокупный 1976, 142–144

Antraštė:

pal̃vė

Straipsnelis:

žr. spalva

Šaltinis:

Ambrazas 1996a, 8