Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: paveikslas.

Antraštė:

pavéikslas

Straipsnelis:

Nuo K. Būgos laikų lie. pavéikslas kildinamas iš prolytės *paveizd-klas, turėjusios patirti 3 fonetinius pakitimus: 1) asimiliaciją (*paveizdklas > *paveistklas); 2) -t- iškritimą (*paveistklas > *paveikslas); 3) metatezę *sk > *ks prieš priebalsį l. Kiekviena iš šių prielaidų kelia sunkumų. Pirma, lie. kalbai neįprasti priesagos -kl- vediniai iš prezenso kamieno [...]. Antra, -t- iškritimas grupėje *stkl neparemiamas jokiomis paralelėmis. Trečia,dėl suponuojamo -t- iškritimo atsiradusi grupė sk-l negalėjo pakisti ks-l jau vien todėl, kad tokia „metatezė“ veikia išimtinai morfemų sandūroje. [...] Paprastesnis būtų aiškinimas, kad priebalsis k žodyje paveikslas nepriklauso nei šakniai, nei sufiksui, o laikytinas epentetiniu elementu, atsiradusiu prieš grupę sl tada, kai prie šaknies (pa)veid- buvo prijungtas formantas -slas, taigi pavéi-k-slas < *paveikslas < *pa-veid-slas. Dėl leksinės morfemos veid- plg. lie. veizdžiu (*veizd-ju) [...], véidas. [...] Dėl k įterpimo plg. vái-k-stas greta váistas, t. y. *vaid-tas < *ide. *u̯oid-to- (: *u̯eid-) ‘Wissen’ [...]. [162] Dėl sufikso -sl- po dentalinių šaknų plg. žáĩslas < *žaid-slas [...]. Kad priebalsis s po k įterpimo gali būti išlaikytas, t. y. nealveolarizuotas į š rodo glúo(k)snis, laĩ(k)svas [...]

Šaltinis:

Smoczyński 1990, 162–163

Antraštė:

paveikslas

Straipsnelis:

Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘paveikslas, piešinys’, dažniausiai būna padaryti iš veiksmažodžio „piešti“ (lie. piešinys); tačiau kiti žodžiai, turintys šią reikšmę, yra iš labai įvairių šaltinių. Jie gali būti siejami su žodžiais, reiškiančiais ‘gyvas’, ‘papuošti’, ‘šventas paveikslas’ ir t. t. Lie. paveikslas giminiškas lie. į-vykti, galbūt gr. εἰκών ‘paveikslas, statula; panašumas’, v. εἰκόνα ‘šventas paveikslas’ (taip pat r. ikon ‘t. p.’).

Šaltinis:

Buck 1949, 631

Antraštė:

pavéikslas

Reikšmė:

Bild

Straipsnelis:

Derksenas (p. 113) paveikslas veda iš *pavéid-klas, matyt, turėdamas galvoje tarpinę grandį *pavéis-klas, taigi d > s/_k. Būga siūlė *pavéiks(t)-klas < *pa-véizd-klas (t. y. -stk- grupė supaprastėjo), o tai priimtiniau ir semantiškai (plg. veizdė̃ti, véizdi ‘to look at’), ir formaliai: nėra aiškių kaitos d > s/_k pavyzdžių (imp. vèsk : ved- remiasi inf. vèsti). Retuose pavyzdžiuose, kai morfemų riba baigiasi dantiniu + veliariniu, dantinis dažniausiai lieka (ríetkas, reĩtkus ‘Instrument, um das Gewebe anzurollen’ : riẽt- ‘aufbiegen, aufwerten, zusammen-, aufrollen’) arba ekspresyviuose žodžiuose kinta į č (juõčkis, -us ‘black animal’ : júod- ‘black’, drùčkis ‘fat person’ : drū́t- ‘sturdy’). Kyla klausimas, ar *véizd- akūtas gali būti tiesioginis Winterio dėsnio rezultatas (ir ką iš tiesų reprezentuoja ši forma: senąjį imperatyvą *u̯eid-dʰi?).

Šaltinis:

Young 1996–1997, 235t.

Antraštė:

pavéi-k-slas

Straipsnelis:

Lie. pavéi-k-slas yra įterpus -k- atsiradęs iš *pavéid-slas : paveidùs ‘ähnlich’, véidas (paneigiant Fraenkelio 1955–1956: 556 suponuojamą pirminę formą *paveizd-klas).

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 190–191