Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: piktas.

Antraštė:

pìktas

Reikšmė:

böse

Straipsnelis:

žr. kipšas

Šaltinis:

Senn 1958, 597

Antraštė:

pìktas

Straipsnelis:

Iki šiol žinoma ryt. bl.-gr. izoglosa *peku̯- > *kepu̯- dabar yra laikoma ryt. bl.-sl.-gr. Ryt. bl. siejasi su ryt. ir piet. slavais. Jei ryt. baltų kalbose analizuojamoji metatezė apėmė visą žodžių lizdą nuo *peku̯- ir vienintelis 'baltiškosios paradigmos iki metatezės likutis', O. N. Trubačiovo nuomone [1962, 100], yra lie. piktas, la. pikts 'įširdęs' (nuo pirminio 'kepti', 'čirškinti'), tai slavų areale priešingai: suartėjimas su baltų kalbomis aiškiai atsekamas tik viename iš šios šaknies darinių [41]. Galbūt tai leksiškai ribotas reiškinys.

Šaltinis:

Непокупный 1976, 40–41

Antraštė:

pìktas

Straipsnelis:

S. air. oech masc. 'priešas'; glosarijų žodis galbūt forma aech išlaikytas Klosterneuburgo užkerėjimuose. Yra bandoma susieti su žodžiu óegi masc. 'svečias, svetimšalis' (dantinis kamienas, žr. atskirai), kuris yra įprastas svečio bei svetimšalio pavadinimas, plg. dėl reikšmės lo. hostis greta go. gasts (= ξένος), vok. Gast. Žodis oech galėjo kilti iš *poiko-, išsaugoto germ. kalbose: s. v. a. gi-fêh 'priešas', s. ang. fáh ir gefá 'id.', s. v. a. fêhida 'Fehde'. Tai būtų bendras keltų-germanų žodis. Papildomas gretinimas su lie. pìktas nepatikimas reikšmės požiūriu. Tačiau tuomet reikia oech atskirti nuo óegi, kurio g negalima paaiškinti, kildinant jį iš *poik-et-. Ped. II 102 pripažįsta skirtingą etimologiją.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, o10

Antraštė:

piktas

Straipsnelis:

Lie. piktas, šalia pykti, paikas, peikti, pr. paikemmai 'apgauname', piekuls 'velnias', gimin. go. bi-faih 'šykštumas, godumas', s. ang. fāh, s. v. a. gifēh 'priešiškas', s. i. piçuna- 'išdavikas, šmeižikas' ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 1136

Antraštė:

pìktas

Straipsnelis:

žr. samtis

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 100–104