Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
posėti
.
Rezultatai
Antraštė:
pósėti
Straipsnelis:
Slavų (ir baltų, plg. lie.
pósėti
), kaip ir tocharų, hetitų ir (iš dalies) lotynų kalbose atsispindi tas pats
s
kamienas, kuris yra s. i. aoriste iš *
poH-s-
. Kamienai su
-s-
ir –
sk̑-
buvo ide. paraleliški. Besisiejančių veiksmažodžių *
ed-s-
: *
ed-sk̑-
tipo porą pasiseka atstatyti ir *
poH-s-
: *
poH-sk̑-
atveju. [207] Artimos reikšmės atsispindi baltų kalbose: lie.
pósėti
‘gerbti, maitinti, lepinti’, la.
pâsêt
‘lepinti’ šalia sl. *
pasti
‘ganyti’: lo.
pāscō
‘ganyti maitinti’, t.p. plg. s. slov. *
pasti
‘saugoti’, Топоров 1959, p. 92–93; Иванов 1961; 1965, p. 99, 140, 172; Каралюнас 1972.
Šaltinis:
Иванов 1981
, 207–208
Antraštė:
pósėti (pósa, pósėjau)
Straipsnelis:
Sl. *
pasti
, lo.
pāscō
, toch. A
pās-
, B
pāsk-
, het.
paḫš-
, lie.
pósėti
‘(stabus) garbinti’,
põselėti
púoselėti
‘išlaikyti (rūpestingai prižiūrint), lepinti, popinti’, la.
pâsêt
‘be saiko maitinti’,
pãsêt
‘paikinti, lepinti, aikinti, gailėti, tausoti, apginti, atlaikyti’,
pàst
‘prižiūrėti, rūpintis’; lie.
púoselėti
su šakniniu
uo
, atsiradusiu greta su s. bl.
ā
(> lie.
o
, la.
ā
), atliepiančiu ide. ā (< *oH).
Šaltinis:
Каралюнас 1972
, 288
Antraštė:
posė́ti (pósa, posė́jo)
Straipsnelis:
Toks kirčio svyravimas lietuvių kalboje nėra išimtis, pvz.:
sópa
,
sópėjo
,
sópėti
, ir
sópa
,
sopė́jo
,
sopė́ti
‘skaudėti’. Senesnis, matyt, yra šakninis kirčiavimas.
Šaltinis:
Каралюнас 1972
, 283
Antraštė:
pósėti
Reikšmė:
laikyti pagarboje, garbinti
Straipsnelis:
S. sl.
pasti
,
pasǫ
,
paseši
, r.
пасти
‘saugoti, stebėti, ganyti’ : lie.
pósėti
, -
a
, -
ė́jo
K. Būg.,
posė́ti
,
pósa
, -
ė́jo
‘laikyti pagarboje, garbinti’ (: pr.
posty
[
pāstī
] ‘ganykla, ganiava’ < pr. *
pās-
‘ganyti’) < verb. bl.-sl. *
pās-
‘ganyti, saugoti’ < ide.
pās-
‘saugoti, ganyti, šerti’ (> het.
paḫš-
‘saugoti’ ir kt.).
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 140
Antraštė:
pósėti
Reikšmė:
laikyti pagarboje, garbinti
Straipsnelis:
Ilgasis vokalizmas šaknies vokalizmas galėtų suponuoti išplėstą šaknį, plg. ide. *
pās-
kildinimą iš ide. *
peh₂
- ‘prižiūrėti, saugoti, ganyti’. Veiksmažodis turi bendrašaknių šakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose: la.
pàst
,
pàšu
,
pàsu
‘slaugyti, globoti, rūpintis; taupyti, kaupti’, s. sl.
pasti
,
pasǫ
‘saugoti, stebėti, ganyti’, het.
paḫš-
‘saugoti’. Todėl šaknis *
pās-
turėjo būti išplėsta plėtikliu *
-s-
dar indoeuropiečių prokalbėje. Lie.
pósėti
reikšmės raida: ‘garbinti’ ← ‘ganyti, prižiūrėti’. Šio veiksmažodžio vedinių yra kitose indoeuropiečių kalbose: la.
pâsêt
, -
ẽju
‘šerti, penėti, maitinti’, lie.
póselėti
(
põselėti
),
púõselėti
‘rūpestingai auginti, prižiūrėti; ugdyti’ (ide. *
pāsk-
> lo.
pāscō
, -
ere
‘ganyti, auginti, prižiūrėti’, toch. B
pāskenträ
, ‘sie beschützen’, pr.
posty
‘ganykla’).
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 149; 235
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas