Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: praperšis.

Antraštė:

praper̃šis

Reikšmė:

properša, prasrava (ledo)

Straipsnelis:

Slavų kalbose yra keli v., kuriuos galima kildinti iš archetipo *ръrkati (sę), plg. br. пóркацьца ‘raustis, vangiai darbuotis, iš lėto vis rengtis kur nors’ [ir kt.]; izoluotas r. trm. vedinys напóркаться ‘turkštis dulkėse apie vištas)’, a. luž. rozporkać ‘iššvaistyti, ištrėkti’ (ir kt.) [21]. Galime manyti, kad pateiktų v. semantika yra susiformavusi iš ‘raustis, kastis, žerti į šalis’. Nekelia abejonių, kad semant. sferos ‘raustis, kastis’ ir ‘durti, smeigti, smogti’ siejasi, todėl prie v., kuriais remiantis rekonstruojama *ръrkati (sę), galime priskirti ir r. trm. пóркать ‘smogti aštriu, duriančiu daiktu’, le. trm. porknąć ‘į(si)durti’, gal ir kaš. vpurknąc ‘primušti (ką nors)’. Sl. *ръrkati < ide. *per- ‘pjauti, durti, mušti’ + išplėstukas -k- [22]. Mums atrodo, kad rekonstruota sl. archetipų *ръrkati, *ръrpati (ukr. trm. nópnaти ‘žambu purenti dirvą’, s.-kr. pȑpati ‘skubant ir netikusiai ką nors daryti’) semantika ‘durti, rausti, kasioti’, tai tėra tos pačios archajinės ide. lizdo *per- semantikos kita vystymosi kryptis. Turėdami tokią semantikos vystymosi galymybę, užfiksuotą sl. kalbose, ide. kamieną *peȓ- ‘sutraukioti, sukasti’ (s. i. párśana ‘bedugnė, įtrūkimas’, lo. porca ‘vaga’, kimr. rhŷch ‘t.p.’, s. bret. rec ‘arti’, s. v. a. furuh ‘vaga’, lie. praper̃šis ‘properša’, prapar̃šas ‘griovys’ [Pokorny I, p. 821; Niedermano-Seno-Brenderio žodynas (t. III, 234) pateikia tokias formas: prãperšis, praperšà, praparšà] galime laikyti ide. *per- tęsiniu.

Šaltinis:

Варбот 1977 (1979), 21–21