Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
pušis
.
Rezultatai
Antraštė:
pušis
Straipsnelis:
žr.
epušė
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 51
Antraštė:
pùšis
Straipsnelis:
Lie.
puši̇̀s
(
*puḱ-
), bet pr.
peuse
(
*peuḱ-
) = gr. πεύκη ‘t. p.’, iš tikrųjų yra būdvardis ‘durianti’, plg. sinonimišką
*pug-
: lo.
pungō
,
pupugī
‘duriu, žeidžiu’, gr. πυγμή ‘kumštis, jėga’. Germanai ir keltai čia turi priesagą
-t-
: s. v. a.
fuihta
, vok.
Fichte
, air.
achtach
.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 219
Antraštė:
puši̇̀s
Straipsnelis:
peuse
E. 597 ‘pušis’: lie.
puši̇̀s
, gr.
πεύκη
‘t. p.’ (taip jau Potas KSB VI 115) ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 15.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV(2), 278
Antraštė:
puši̇̀s
Straipsnelis:
Gr. πεύκη f. ‘skėtinė pušis,
Pinus Pinea
’ [...] Egzistuoja giminiški pušies ir eglės pavadinimai baltų, germanų ir keltų kalbose: pr.
peuse
f. iš
*peuk-
, lie.
pušis
(iš
*puk-
), germanų ir keltų kalbose su priesaga
-t-
: s. v. a.
fiuhta
m., air.
ochtach
f. Gr. πεύκη turi būti sudaiktavardėjęs būdvardis (*πευκός), reiškiantis medis, kuris duria, kaip λεύκη ‘baltoji tuopa’ greta λευκός; s. v. a.
fiuhta
, vok.
Fichte
morfologiškai būtų lyginamas su
lioth
,
Licht
greta λευκός.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 3, 893
Antraštė:
puši̇̀s
Straipsnelis:
[Pateikiame naujas nostratines etimologijas:] 5. Žinomas toks sugretinimas: ide.
*pik(h)o-
‘mazgas, grumstuotas’ (Pokorny 830) – semitų
*pka
‘mazgas, pumpuras’ (Gesenius 649, 650), s. žydų
pkk
‘kamštis’ – ural.
*pükä
‘gumbas’ (Collinder 1955, 53) [tung.
*bokata
‘gumbas, pumpuras’ (Цинциус 167; Benzing 976) ?] (Гипотеза 11). Siūlome s. žydų
pkk
, kuris reiškia ‘puodelis, butelis’ ir ide.
*pik(h)o-
(pastarosios rekonstrukcija yra perdėm abejotina) eliminuoti iš pateiktų atitikmenų. Ide. nariu minėtoje etimologijose reikėtų laikyti
*peuḱ-
‘pušis, eglė’: gr.
πέυκη
, trakų toponimas
Πεύκη
, ilyr. etnonimas
Peucetti
, v. air.
ochtach
<
*puk̂tākā-
) ‘eglė, ietis’, s. v. a.
fuichta
, s. ang.
fuichtia
(<
*fuichtjōn
) ‘eglė’, pr.
peuse
‘pušis’, (bl.
*piaušē
), lie.
puši̇̀s
(Pokorny 828). Čia be abejonės priskiriame ir tungus.-mandž. atitikmenį
*bokato
. Nostr.
*buḳä
.
Šaltinis:
Терентьев 1977 (1979)
, 162
Antraštė:
puši̇̀s
Straipsnelis:
[Indoeuropietiškieji medžių pavadinimai, atspindėti armėnų ir sl. kalbose:] Armėnų
elevin
‘eglė, kedras’, prasl.
*jalovь-cь
, r.
яловец
, ukr.
яловець
, č.
jalovec
, le.
jałowiec
‘kadagys’ (Фасмер IV 554) < ide.
*el-
‘raudonas, rudas’. Armėnų-slavų areale spygliuočiai medžiai vadinti kitaip nei, iš vienos pusės, gr.-germ.-keltų-bl.-trak. areale (gr. πεύκη, s. v. a.
fiuhta
, air.
ochtach
<
*puk-tako
, bl.
*piauše
, lie.
puši̇̀s
, pr.
peuse
, trak. onomast. [161]
Πευκη
< ide.
*peuḱ-
‘durti’ [Pokorny I 828]), iš antros pusės, lo. ir i. areale (lo.
picea
ir
pinus
, s. i.
pītu-dāru-
Pinus Deodora Roxb. < ide.
*pei̯(ə)-
,
*pī-
‘saikingas’ [Pokorny I 793]. Matome, kad armėnų-slavų areale pušis pavadinta, skiriamuoju požymiu pasirinkus spalvą; kituose arealuose: 1) ‘durti, dygus’ <
*peuḱ-
2) ‘saikingas’ <
*pei̯(ə)-
,
pī-
.
Šaltinis:
Сараджева 1979 (1981)
, 161–162
Antraštė:
pusis
Straipsnelis:
[Rec.: Eckert R., Die Nominalstämme auf
-i
im Baltischen...1983] Mums rodos, nelabai patikima remtis faktais, užfiksuotais vien LKŽ kartotekoje, bet į patį žodyną neįtrauktais: [...]
pusis
(p. 178) – visi jie […] gali būti inovacijos.
Šaltinis:
Stundžia, Venckutė 1986
, 76
Antraštė:
pušìs
Straipsnelis:
Jotvingių
puʃe
‘pušis’, plg. lie.
pušìs
, trm.
pùšė
, bet pr.
peuse
, o la.
priẽde
.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 78
Antraštė:
pušìs
Reikšmė:
Kiefer, Fichte
Straipsnelis:
Pr.
peuʃe
‘kynboͤm’/‘Kiefer’ < nom. sg. f. *
pjausē
< *
peusē
(Mažiulis 3, 277). Lie.
pùšė
,
pušìs
‘Kiefer, Fichte’ (Fraenkel 1962–65, 679), la. ežero pav.
Pušas
,
Pušeica
ir kt. (Zeps 1996–97, 134). Lie. *
u
→ pr.
eu
(Smoczyński 2000, 120). Plg. *
u
jotv.
puʃe
‘sosna’ (Zinkevičius 1984, 17). Plg. s. v. a.
fiuhta
,
fiutha
,
fietha
,
fvhta
gl. ‘pinus’, ‘picea’, s. ang.
fiohta
,
fiuhtia
(*
fiuhtjōn
); gr. πεύκη ‘Fichte, Föhre/Pinus Laricio’, jo vediniai (žr. Hamp 1982–83, 42 išn., kur rekonstruojamas nuristinų
Šaltinis:
Blažek 2001b
44–45
Antraštė:
pušìs
Reikšmė:
Fichte
Straipsnelis:
[Šalia nemažai šakninių daiktavardžių nėra veiksmažodžių, taigi daiktavardžiai negali būti nei
nomen actionis
, nei
nomen agentis
, pvz.:] *
péuk̑-s
/*
puk̑-és
‘Fichte’: lie.
pušìs
, gen. sg.
pušès
Tverečius, pr.
peuse
, gr. πεύκη.
Šaltinis:
Tremblay 2011
, 578
Antraštė:
pušìs
Reikšmė:
pin
Straipsnelis:
[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Lo.
pungō
,
pupugī
,
punctum
‘piquer, poindre’ kyla iš šaknies *
peu̯k̑
- ‘piquer’, kur taip pat priklauso gr. ἐχε-πευκής ‘aigu’, πεύκη ‘pin’ [ir kt. pvz.]. Lie.
pušìs
f. ‘pin’ tęsia šakninį daiktavardį *
púk̑
- ‘pointe, aiguille’, o tuo tarpu pr.
peuse
f. ‘pin’ turi kilti iš bl. *
piaušē
(< ide. *
peu̯k̑-ii̯ā́
).
Šaltinis:
Garnier 2010
, 320
Antraštė:
pušìs
Straipsnelis:
Priesagos -η (< *eH₂) vediniai senojoje graikų kalboje daugiausiai yra baritonai, o jų atitikmenys kitose kalbose paprastai priklauso kitų kamienų dariniams. Pvz., […] gr. πεύκη ~ pr.
peuse
, lie.
pušìs
. Tai liudija buvus pirminį šakninį vardažodį, kas rodytų, kad -η senosios graikų kalbos žodžiuose yra denominatyvinės kilmės su reguliaria baritoneze. Senų η kamieno darinių rasta vos du, pvz., gr. ἥβη < *
ieH₁gʷ-eH₂
(plg. la.
jȩ̃ga
, lie.
jėgà
; […].
Šaltinis:
Lubotsky 1988
, 141
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas