Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pužas.

Antraštė:

pùžas

Straipsnelis:

(Straipsnyje apžvelgiami centum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais). Puga ‘platusis kiaušinio galas’ / puzo ‘pilvas’ (Shehelov 142); ankstesnė forma pažymėta tiktai r. ir ukr. pu(ho)holóvok ‘buožgalvis’, vėlesnė žinoma tiktai r., br. ir ukr. Shehelov lygina la. pàuga ‘velenėlis’ ir lie. pùžas ‘pašiauštų plaukų kuodas, pasipūtęs žmogus’. Lietuviška forma rodo tariamai tos pačios ide. šaknies pradinės satem formos veikimą. Tačiau s. i. rodo g: pūga- ‘krūva, šūsnis’. Satem – centum *g̑ ~ *g pakitimus atspindi (čia dar galima pasiremti (Walde JI 79–80 ir Pokorny 847) s. i. puñja- ‘krūva, šūsnis, daugybė, minia’, puñjayati ‘häuft auf’ ir t. t., gr. πυγή ‘užpakalis’, la. pūga ‘vėjo gūsis (?)’. Galima dar pridurti r. pyž ‘krūva’, bulg. pížo ‘Name für ein ungetauftes Kind, spottname’ (*pyg-i̯o- arba *pyz-i̯o-?), kurį Vasmer sieja su púga ir púzo. Galbūt le. pyza ‘didelis kukulis’ čia taip pat paminėtinas. Pokorny (paskui Walde) mano, kad šių žodžių pagrindu buvo onomatopėjinė šaknis *pū̆-, peu-, *pou- ir *phu- ‘pūsti, išpūstas’ ir t. t. Tačiau pirmenybė teiktina šakniai *peuk̑-/*peug̑- (Pokorny 828) ‘stechen’, ‘boxen’, kuriai priskiriami tokie žodžiai: gr. πεύκη ‘eglė’, pr. peuse f. ‘pušìs’ (bl. *piaušē), lie. puṧ̀s f. Jos variantas - *peug̑-: gr. πύξ adv. ‘mit der Faust’ ir t. t., lo. pugnus m. ‘kumštis’ ir kt. Šios šaknies pirminė reikšmė - ‘stumti ranka horizantaliai’, antrinė - ‘išstumimas’, ‘kimšimas’, ‘kažkas sustumta, iškilęs’.

Šaltinis:

Gołąb 1972, 61–62

Antraštė:

pùžas

Reikšmė:

blacktail; highbellied person

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad kai kurie slavų kalbų žodžiai su ide. palatalinių priebalsių kentuminiu atspindžiu yra keltų skoliniai.] Sl. puga ʻthe wide end of an eggʼ : rus. puga ʻwide end of eggʼ, ukr. pu(ho)holovok ʻtadpoleʼ šalia rus., ukr. puzo ʻbellyʼ; la. pàuga ʻbolsterʼ : lie. pùžas ʻblacktail; highbellied personʼ; s. i. rodo *g, plg. pūgas ʻpileʼ. Pokorny (1959: 847) manė, kad *pu-g- galėtų būti susijęs su s. isl. fjūk ʻsnowstormʼ, kuris neatrodo įtikinamas dėl semantinių priežasčių; patraukliau būtų sieti su bretonų baouig ʻmassʼ, air. baog ʻchunk (of rock)ʼ, duodančiais variacijos galimybę pradiniame vokalizme.

Šaltinis:

Gvozdanović 2009, 40