Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ragana.

Antraštė:

ragana

Straipsnelis:

Paprastai lie., la. žodis ragana etimologizuojamas, remiantis lie. regė́ti ‘matyti’, o siejimas su lie. rãgas laikomas liaudies etimologija. O. N. Trubačiovas (ЭССЯ) s.-kr. бабарога ‘ragana’ aiškina kaip *baba roga – sieja su ругать. Toks etimologizavimas man kelia abejonių dėl fonetikos. Be to, s.-kr. tarmėse fiksuojama ро́гоња, ро̀гоша, рогула ‘raguočiai (jautis, karvė, ožka, avinas), velias, ragana’. Ypač svarbus yra žodis ро́гоња, kuris ir fonetika, ir daryba atitinka la. ragane = ragana ‘raguotoji avis, ragana’ (žr. dar: Откупщиков Ю. В. О происхожд. lie., la. ragana. – Baltistica 13, 1977, 271–275).

Šaltinis:

Откупщиков 1984 (1986)b, 195

Antraštė:

rãgana

Straipsnelis:

J. Lange [Vollständiges deutschlettisches und lettischdeutsches Lexikon. Mitau, 1773–1777, p. 245, 316] la. rag(g)ana aiškino ‘eine gehörnte Hexe’ (‘raguota laumė’). Daugelis taip aiškino ir lie. ragana. XIX a. A. Leskien lie. ir la. ragana susiejo su lie. regė́ti, la. redzêt (reg- ‘matyti’) [A. Leskien. Die Bildung der Nomina im Litauischen. Leipzig, 1891, p. 387]. Šią etimologiją parėmė daugelis [J. Mikkola. Etym. Beiträge. – BB XXIX, 1895, p. 220–221; H. Petersson. Vergleichende slawische Wortstudien. Lund, 1922, p. 48; K. Būga. RR II 257–258; Endzelīns ME III 464]. Iš šiuolaikinių autorių ją remia B. Jēgers, A. Sabaliauskas, M. Gimbutas [B. Jēgers. Verkannte Bedeutungsverwandschaften baltischen Wörter. – KZ, LXXX, 1966, p. 144; A. Sabaliauskas. Lie. kalbos leksikos raida. – LKK, 1966, VIII, p. 40; M. Gimbutas. The Lithuanian God Velnias – kn.: Myth in Indo-European Antiquity. Univ. of California Press, 1974, p. 89]. Šią etimologiją paremia semantinės analogijos: r. вѣдьма ir s. r. вѣдьти ‘žinoti’; r. знахарь – знать semantiškai analogiškas lie. žynỹs : žinóti. Čia tiktų ang. witch (plg. vok. wissen ‘žinoti’). La. pareģis ‘aiškiaregys, burtininkas’ – iš paredzêt ‘numatyti. Bet ši etimologija klaidinga. Lie. rãgius ‘velnias’, la. ragans ‘velnias’ ir la. ragans ‘burtininkas’ – etimolog. reikšmė ‘raguotas’, o lie. ragana – ‘raguota’. [273] Vokiečių ir slavų folkloras patvirtina, kad ragana buvusi raguota. Vok. Hexe reiškia ir raganą, ir ‘raguotą’ sraigę, ir raguotą vabalą. Lie. ir la. tarmėse ragana reiškia ir ‘raguotą vabalą’. [274] S.-kr. ро̀га ‘raguota avis’ ir бабаро́га ‘ragana’ galima sugretinti su la. ragana ‘raguota avis’, ‘ragana’. Visiškas (ir darybinis) atitikmuo – la. ragane = ragana = lie. rãgana – s.-kr. ро́гоньа (rogóna) ‘jautis ar avinas ilgais ragais’, 2) ‘velnias’ (eufemizmas, pažodž. ‘raguotas’) – plg. lie. ragius ‘velnias’; 3) ‘raguotas žmogus’. Su kt. priesagomis s.-kr. ро̀гоша 1) ‘raguota ožka ar avis’ ir 2) ‘ragana (raguota)’ рогульа 1) ‘karvė su ilgais ragais’ ir 2) ‘ragana’ (eufemizmas) [Pavyzdžiai iš žodynų: Карацић Вук Цтеф. Српски рјечник 3 изд. У Биогради, 1989; Rječnik hrvatskoga ili srpskoga jezika. Dio XIV, U Zagrebu, 1955; Толстой И. И. Сербскохорватско-русский словарь. Изд. 3-е, М., 1970. Taigi ir baltų, ir slavų areale dariniai su šaknimi rag-/рог- turi reikšmes ‘raguotas gyvulys’, ‘raguotas vabalas’ ir ‘(raguota) ragana’.

Šaltinis:

Откупщиков 1977, 271–274

Antraštė:

rãgana

Straipsnelis:

žr. kurpius

Šaltinis:

Kortlandt 1977, 324