Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: reibti.

Antraštė:

reĩbti

Straipsnelis:

Sl. rębъ ‘kurapka arba jerubė’ Kurapkos/jerubės pavadinimas metaforiškai galėjo būti perkeltas bet kuriam paukščiui; taip pat ir lie. raibas vartojamas kaip paukščio epitetas. [107] Baltiškas ekvivalentas yra nelauktas: lie. raĩbas, ráibas (iš kur trm. raivas, raĩmas – paukščių epitetai), la. ràibs, pr. roaban. Dėl ai šie žodžiai paskutiniu metu buvo visiškai atskirti nuo rębъ, tačiau susieti su air. riābach ‘gesprenkelt’ bei su vok. Reh ‘ožkytė’ etc. (tačiau ožkytė ne tokios spalvos!). Vis dėlto ne tik konsonantine struktūra, bet ir reikšme žodžiai raibas ir rjaboj yra tiek artimi vienas kitam, kad jų negalima atskirti. Jų ryšį reikia suprasti taip: tikriausiai medžiotojų baltiški žodžiai kaip terminus technikus buvo pasiskolinti iš rusų kalbos. Rusų ja, toks koks yra, negalėjo būti priimtas į baltišką balsių sistemą ir metatezės keliu buvo pakeistas į ai ? [108] Lie. reĩbti ir la. rèibt (man galva reibst; vakar dzēru, šuodien reibst ‘vakar gėriau, šiandien reibsta’), lyginant su raibas, šiose kalbose yra pakitęs pagal abliautą. Endzelynas pritarė Personui, kuris juos laikė giminiškais su v. v. a. rīben ‘sich drehen, wenden’. Mums atrodo, kad šių veiksmažodžių nereikia atskirti nuo raibas bei raibs ir kad Zubatas buvo teisus.

Šaltinis:

Machek 1951, 107–109

Antraštė:

reibti

Reikšmė:

kvaisti, svaigti

Straipsnelis:

Lie. reibiti ‘kvaisti, svaigti’ < la. reibt: reibt – reibt, apdult…; straipsnyje reibus, i – reibůns… bdv. reibus ‘svaiginamas, svaigus’ (latviškai ir rusiškai netiksliai išverstas daiktvardžiu) – veikiau ne skolinys iš la. bdv. reibs, o galūnės vedinys iš leticizmo reibti; reibumas ‘apsvaigimas, įkaušimas’, atvirkščiai, sprendžiant iš reikšmės, panašesnis ne į bdv. reibus abstraktą, o į skolinį iš la. vksm. reibt abstrakto reibums – tai lyg patvirtina ir pats tų žodžių pateikimas greta: reibums – reibums…; Miežinis kitur (tarp a- žodžių) dar turi priešdėlio ap- veiksmažodį apreibti ‘apkvaisti, apsvaigti’ (sykiu su priežastiniu apreibinti) bei jo abstraktą apreibimas: apreibti, apreibinti – apreibt, apreibinát ir kt. Miežinio žodyno žodžiai (ap)reibti, apreibimas, apreibinti lyg ir įtraukti į LKŽ, tačiau klaidingai, ne jų reikšmėmis – jie sutapatinti su tarm. (ret.) reĩbti ‘raibti, mirgėti, tavaruoti’ grupės žodžiais („svaigimo“ žodžiai Miežinio žodyne ir formaliai skiriasi nuo „margumo“ žodžių, nėra painiojami – su ką tik cituotais plg. raibas, a – raibs, strípains…; raibůti, raibalioti, v. marginti, mirgenti).

Šaltinis:

Urbutis 1995b, 10

Antraštė:

reĩbti

Straipsnelis:

žr. raibas

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 97–98