Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: reklės.

Antraštė:

réklės

Straipsnelis:

[Kai kurie paprastų darbo įrankių, namų apyvokos daiktų, tam tikrų darbų pavadinimai yra bendri germ. ir bl. kalboms:] 19. S. isl. rā (*rahō) ‘kartis, šatra (iš žaginio ar pan. statinio susitęsto ką nors džiovinti); laivo rėja’ bei lie. réklės ‘iš karčių, šatrų susiręsta džioviklė, rūkykla’ pamatuota šaknimi *rek-. Čia priskirtina norv. rjaa (*rīhan-) ‘kartis, šatra, ant kurios laukuose džiovinami pėdai’, la. rìku (rikstu), rikti ‘stingti, tvirtėti’ (šaknis *reik-).

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 80

Antraštė:

rėklės

Reikšmė:

rėmai baltiniams džiovinti

Straipsnelis:

S. olandų rā (< *rahō ‘sailyard’ : lie. rė́kles ‘(sudedamas) rėmas baltiniams džiovinti, vėdinti’, lie. žodis yra izoluotas nuo savo tikrojo lingvistinio konteksto, remiamasi tik lyginimu, kuris remiasi poetiniu s. oland. rā vartojamu reikšme stulpo, ant kurio žuvis džiovinti (nes kitas manomas giminaitis norv. rjaa ‘stulpas, ant kurio džiovinami pėdai lauke’ atspindi germ. *rihan- kuris iš tikrųjų priklauso temai I *rey-k-, taip pat paliudytai s. oland. rīgr ‘standumas’, s. v. a. ric ‘stulpas, lovys (?)’). Iš tikrųjų, lie. rė́kles neturi būti atskirtas nuo rekẽtis, kuris taikomas medžiui su daug šakų, nukirstą šaką su daug [107] šakelių, trikojų [...] etc. Pagaliau šitas žodis gali remtis skolinimu iš v. v. ž. reke ‘ilga plona virvė, vartojama drabužiams kabinti...’, jeigu Frenkelis (1965 716) nėra teisus manydamas buvus metatezę iš *ker-, paliudytą lie. kẽras, kerė́žas etc.

Šaltinis:

Polomé 1974, 107–108