Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
reñgti
Straipsnelis:
R. trm. vksm. рягáться ‘drebėti, plazdėti, pliūpsėti (apie liepsną), spurdėti’ paremia mintį, jog. r. kalboje egzistuoja šaknis *ręg- (iki šiol neužfiksuota). Paaiškėja le. trm. rzężowisko ‘liūnas, pelkė’ reikšmė (< prasl. *ręževišče, kur šaknis *ręg- ‘spurdėti’). Be to, reikšmė ‘plazdėti’ įgalina nustatyti formalų ryšį tarp kamieno ręg- ir būdv. *rǫgъjь ‘lankstus, grakštus’, plg. kašub. rąg, slovn. rągi ‘lieknas’ [96]. Artimiausias formas aptinkame lie. kalboje: reñgti ‘ruošti, užsidėti drabužį, (iš pirminio *apgaubti), rangyti, rangus ‘vikrus’, (Niedermann-Senn-Brenden-Salys III 537, 501). Mes čia įžvelgiame ne vien atitikmenis, bet ir ide. šaknies *u̯er-, kuria pamatuoti visi aptarti žodžiai, pirminės reikšmės atspindėjimą (Pokorny 1154).
Šaltinis:
Меркулова 1976 (1978), 96–97

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas