Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rieju.

Antraštė:

ri̇́eju

Straipsnelis:

*reh₂i̯- arba *rahi̯-, Pokorno „rei-, rē(i)- garsažodinė šaknis (Schallwurzel) ‘šaukti, riaumoti’ ir t. t.“ (Pokorny IEW 859). Tikra yra tik bl.-sl. kalbų medžiaga: praes. *ráhi̯-e-ti lytyje r. (dial.) ráet (inf. rájat'), pr. 3. ett-rāi ‘jie atsako’ (*at-rāj-e-), plg. Vaillant, Gramm. comp. III, 266; čionai priklauso Inf. pr. att-rā-twei su *rah-tu̯- iš *rahi̯-tu̯; temat. s. *rahi̯-o- lytyje r. raj ‘Geräusch’ (‘šlamesys’), čia prikl. denom. *rājā-jō > lie. rojó-ju; lie. Praes. ri̇́eju galbūt iš Perf. *re-róhi̯-h₂e > *re-rói̯h-h₂a → Praes. *rā́i̯-mi → *rā́i-jō. – S. isl. formos rāmr ‘kimus’, rōmr ‘garsas’, remja ‘riaumoti’ su germ. abliautu šaknį *rēm-, *rōm-, *ram-, priešingai, rodo bendrą šaknį *rem-, kuri lygiai kaip ir „išplėstiniai“ rēb-, rēk- ir rēt- yra nepriklausoma nuo *reh₂i̯-/ráhi̯-.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 57