Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: riekti.

Antraštė:

riẽkti

Straipsnelis:

Germ. reif-a- ‘plėšti, draskyti, reißen’ (s. isl. rífa ‘(su)plėšyti, nuplėšti, išdraskyti’, isl. rífa, s. šv. ríva, s. fryz. rīva ‘plėšyti, krapštyti, įdrėksti’ [reikšmė ‘trinti, drėksti’ turbūt yra perimta iš vok. kalbos, kurios atitinkamos v. yra kitokios kilmės]) [368] galime gretinti su pamatu reip- ‘plėšyti, reißen’, besiremiančiu gr. v., plg. lo. rīpa ‘krantas (upės)’, gr. ἐρείπω ‘nuverčiu, nugriaunu, parbloškiu; parverčiu’. Ta pati šaknis (su išplėstuku -k-) gali slypėti: kimr. rhwygo ‘suplėšau, sudraskau’, lie. riẽkti ‘duoną pjaustyti, dirvoną plėšti, į žemę įsirėžti (vežimo ratai)’ [su *q], gr. ἐρείκω ‘sulaužau, sudraskau’, intr. ‘plyštu, trūkstu’, s. i. 1) su – *q; likhati ‘dreskia, plėšia (dirvą); 2) su – *k̑: riśáti ‘reißt, reißtab’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 368–369

Antraštė:

riẽkti

Straipsnelis:

Gr. ἐρείκω ‘draskyti, laužyti, sutraiškyti, grūsti’ kalbant apie grūdus. ἐρείκω yra bendros reikšmės veiksmažodis (plg. Homero), tačiau, kai ji ypač specializuojasi dariniuose, tikslaus atitikmens ide. kalbose nėra. Žodžio pradžios ε- gali būti protezė. Ir čia prisimenama s. i. rikháti, likháti ‘draskyti’ ir t.t. (su aspiruotu veliariniu); lie. riekiù, riẽkti, s. i. riśáti, liśáti ‘plėšti, draskyti’ (su palataliniu gomuriniu): sprogstamosios žodžio galo variacijos ekspresyviniame žodyje nestebina. Kaip vardažodinės formos nurodoma s. v. a. rīga, v. v. a rīha ‘eilė, linija’, lo. rixa ‘vaidas’, rīma ‘plyšys’. Keltų faktai pateikti Pokorny 858. Taip pat žr. ἐρείπω.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 367

Antraštė:

riẽkti

Straipsnelis:

‘jotvingių’ rekti ‘tiesiai’ nebūtina laikyti germanizmu (Зuнкявuчюс, p. 17): vok. recht ‘teisingai, taisyklingai, labai’, bet ne ‘tiesiai’. Galbūt reikia skaityti [riekti] ir sieti su lie. riẽkti, la. riekt ‘riekti, (pirmą kartą) arti’, tos pačios kilmės ir s. i. rekhā ‘brūkšnys, linija’.

Šaltinis:

Карулис 1985 (1987), 138

Antraštė:

riẽkti

Reikšmė:

to cut bread

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ī : *i kaita, kilusi iš ide. *ei : *i balsių kaitos eilės, įvykus reguliariam garsų pakitimui. Ji galėjo būti modelis kitiems tipams su kiekybiniu abliautu, tokiems kaip *ū : *u ir *ā : *a. *ī : *i kaita būdinga ‘stringing pole, line’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojama dešimt pragerm. *rīhō, *rikkaz ‘stringing pole, line’ kamieno variantų: 1. *rīhōn-: s. gutnų ri f. ‘pole’, gutnų räj f. ‘bar’, da. ri(e) ‘long bar, measuring rule’, vid. vok. a. rīhe f. ‘line’, vok. Reihe, vid. olandų rie f. ‘slat, measuring rule, line, row’, olandų rij; 2. *rīhan-: norv. dial. rjå m., šv. dial. rie m. ‘pole on which grain is placed to dry’, reijo m. ‘row’; 3. *rīgōn-: s. vok. a. rīga f. ‘line’, vid. vok. ž. rīge f. ‘line, series of houses’, vid. olandų rige f. ‘row, ridge, plank’, ankstyvoji (dabartinė) olandų rijghe ‘line’ (→ ankstyvoji (dabartinė) olandų rijchel ‘bar, slat’, olandų richel ‘ledge’); 4. *rigōn-: s. vok. a. riga f., vok. Riege ‘line, row, squad’, vid. vok. ž. rege f., ankstyvoji (dabartinė) olandų reghe ‘line’, olandų dial. reeg ‘line, series’ (→ s. vok. a. rigil m. ‘bolt’, vok. Riegel, vid. vok. ž. regel ‘crossbeam, rail’; vid. olandų reghel m. ‘plank, slat, ruler’); 5. *riggōn-: vid. olandų regghe, rigghe f. ‘line, row, slat’; 6. *rikka(n)-, -ōn-: gutnų räckå f. ‘post’, vid. vok. a. ric m. ‘horizontal bar on which to put things’, vok. Reck, Rick mn. ‘stake, row’, Recke f. ‘row, series’, dial. ricke m. ‘line’; 7. *rikōn-: vid. olandų reke f. ‘line, row’; 8. *rihōn-: vid. olandų ree f. ‘(guide)line, building line, marcation line’; 9. *raihō-: norv. dial. rå f. ‘border marcation’; 10. *raiga-: norv. reig m. ‘border line’. Etimologiškai n kamienas priklauso stipriajam veiksmažodžiui *rīhan-, kuris davė pradžią norv. dial. rå f. ‘border marcation’ < *raihō- ir reig m. ‘border line’ < *raiga-. Germanų etimonas sietas su s. i. rekhā́- ‘rift, line’, bet ši sena etimologija nėra įtikinanti iš semantinės perspektyvos: s. i. rikháti reiškia ne ‘to string’, o ‘to scratch’. Ji aiškiai giminiška gr. ἐρείκω ‘to tear’, lie. riẽkti ‘to cut bread’ ir lo. rīma f. ‘rift’. S. i. reikšmė ‘line’ yra antrinė, ji turėjo atsirasti iš ‘rift’, o tai nerodo tiesioginės sąsajos su germanų žodžiu. Kiti siūlymai taip pat problemiški. S. ang. rǣw f. ‘row’ sietas su lie. rievė̃, reivė̃ f. ‘stripe’, bet abi šaknys yra nesuderinamos su šaknimi *Hreik-. Fickas, Falkas ir Torpas išskiria norv. rjå ir vid. vok. a. ric iš kitų leksemų ir susieja jas su lie. rìkė ‘post, plank’, bet šis yra skolinys iš vok. ž., plg. rytų fryzų rick. Pokornis siūlo sąsają su s. isl. reigjask ‘strech’, rígr ‘stiff’ ir isl. riga ‘to waver’, priskirdamas leksemas semantinei kategorijai ‘to strech, stumble’, bet minėtieji žodžiai priklauso šakniai *uroiḱ- ‘to twist, sprain’. Kluge ir Seebold teigia, kad etimologija nėra aiški.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 239–243