Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: rugiai.

Antraštė:

rugiai

Straipsnelis:

Lie. rugiai, la. rudzi, s. sl. rŭžĭ, s.-kr. raž ir t. t. bendras sl., s. isl. rugr, s. ang. ryge, s. v. a. rocko ir t. t. bendras germ., visi jei tarpusavyje susiję ir greičiausiai yra skoliniai iš nežinomo šaltinio.

Šaltinis:

Buck 1949, 517

Antraštė:

rugiai

Straipsnelis:

Šalia Ch. Stango nurodytų baltų žodžių [pasiskolintų finų] reikėtų pridėti: lie. rugiai – fi. ruis ...

Šaltinis:

Schmid 1975c, 327

Antraštė:

rugiai̇̃

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archaišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (proslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų k. žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sunkesniais atvejais.] Lie. rugiai̇̃, prasl. rъžь (pvz., s. r. rъžь f., s. le. reż, gen. rży ir t. t.) – bendras šiaurės ide. dialektizmas su germaniškais atitikmenimis, pvz., s. isl. rugr (-i- kamienas), s. ang. ryʒe ir t. t.; čai gal taip pat priklauso ir trakų βρίζα (*u̯rughi̯ā) „Emmerkon, Roggen“ (Trautmann 246 ir Pokorny 1183).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 129

Antraštė:

rugiai̇̃

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti vadinamąją pirminę baltų k. leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiai] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje]. Rugiai. Šis pavadinimas paplitęs baltų-slavų-germanų kalbose: lie. rugiai̇̃ pl., la. rudzi pl., pr. rugis, s. sl. rъžь, s. le. reż, s. isl. rugr, s. saksų roggo, vok. Roggen. Baltų -ii̯o- kamienas, lyginant su sl. ir germ. -i- kamienu, yra antrinės kilmės.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 227

Antraštė:

rugiaĩ

Straipsnelis:

žr. rugys

Šaltinis:

Дегтярев 1989, 47

Antraštė:

rugiaĩ

Reikšmė:

стебли ржи

Straipsnelis:

Praktiškai daugiskaitos forma vartojama dažniau nei vienaskaitos, todėl jos nominatyvinis vaidmuo yra svarbesnis, plg. dgs. formos junginiuose su kitais žodžiais: rugių stiebai ‘стебли ржи’.

Šaltinis:

Дегтярев 1989, 47–48