Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
selėti
.
Rezultatai
Antraštė:
selė́ti
Straipsnelis:
žr.
slėpti
Šaltinis:
Hamp 1982e, 128
Antraštė:
selėti
Straipsnelis:
žr.
juodas
Šaltinis:
Çabej 1956
, 209–211
Antraštė:
selė́ti
Reikšmė:
„šliaužti“
Straipsnelis:
Alb.
shlligë
f. „gyvatė; mažas drakonas; pikta moteris“. Gretintinas su s. air.
selige
„vėžlys“, air.
seilche
„sraigė, šliužas“, lie.
selù
,
selė́ti
„šliaužioti“, gr. εἰλίκοδας„velkantis kojas“. Tai įrodė N. Joklis. Mažiau patikima giminystė su lo.
limax
„sraigė, šliužas“, lie.
sliẽkas
ir t. t., kurią pasiūlė M. Lambertz.
Šaltinis:
Çabej 1966a
, 30
Antraštė:
selė́ti
Reikšmė:
„sėlinti“
Straipsnelis:
S. air.
selige
m. „vėžlys“, glosa „testudo“, vėliau
seilche
ir taip pat „sraigė“ RC XX 410.3. Gali būti susieta su
saile
„seilės“, iš kur forma
seile
,
sele
, kurią paėmė pastarasis žodis (žr. atskirai)? Tai labai abejotina. M. O’Brien juos susieja su lie.
selù
[S81],
selė́ti
„šliaužti, įsėlinti“ dėl dabartinės formos
selide
„sraigė“, kuri, manoma, kilusi iš *
selit
„tas, kas šliaužia“ [iš nepaliudyto veiksm. kamieno *
sel-
„šliaužti“]. Taip pat žr. LIS 292, WP II 506 ir Pok. 900.
Šaltinis:
Vendryes LEJA
, s81–82
Antraštė:
selė́ti
Straipsnelis:
Germ.
sleik-a-
‘sėlinti, slampinti, šlaiužti, slinkti, schleichen’ (s. v. a.
slihhan
‘schleichen, langsam gehen’, v. ž. ol.
sliken
‘t. p.’) [428] siejasi su struktūriškai vientisa germ. leksemų grupe ‘sėlinti, šliaužti, slinkti’ – ‘ropoti, rėplioti, kriechen’ – ‘slysti’ (plg.
gleid-a
). Pavyzdžiai, iš vienos pusės, liudija apie išskirtiną *
slei-
/*
sel-
(pastaroji prastai paliudyta), iš kitos – apie
(s)lei-
(su
s-
mobile). Antrojoje grupėje į akis krenta reikšmė ‘lipnus, gleivėtas, glitus’ ir pan. Galbūt turime reikalo, tiesą sakant, su giminiškų žodžių šeima, o galbūt su šaknų *
slei-
‘schleichen, kriechen’ ir *
lei-
‘prilipti, prilipdyti, būti gleivėtam’ kontaminacija [Wurzelmischung – A. G.]. Germ.
sleik-a-
galime tiesiogiai gretinti su air.
fo-slig
‘überschmieren’, s. sl.
slьzъkъ
‘glitus, slidus, šlapias’, gr. λίγδην ‘oberflächlich berührend, streifend’. Šaknis *
sel-
slypi: lie.
selù
,
selė́ti
‘schleichen, leise auftreten’ bei fonetiškai neaiškus s. i.
tsariti
‘schleicht an’, av.
srvant
‘anschleichend’.
Šaltinis:
Seebold 1970
, 428–429
Antraštė:
selė́ti
Straipsnelis:
Lie.
selė́ti
„крастся идти крадучись“ savo forma ir reikšme artimas r.
шляться
<
sьlěti (sę)
, plg. vanduõ lig
var̃tų atsãlo
. Tai liudija ir ide. veiksm. *
sel-
„judėti“, kurį Walde ir Pokorny skiria į
sel-
„пригать“ ir
sel-
„ползти“. Lie.
sálti
„tekėti“ (plg. atsãlo) ir
selù
,
selė́ti
„красться“ yra kilę iš vienos ide. šaknies *
sel-
„judėti“.
Šaltinis:
Трубачев 1957a
, 37
Antraštė:
selė́ti
Reikšmė:
„greičiausiai atbėgti, citissime accurere“
Straipsnelis:
žr.
salti
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 298
Antraštė:
selė́ti
Straipsnelis:
Šiaur. ir vak. germ. žodis „ruonis“ (s. isl.
selr
, n. isl.
färö
, norv.
sel
, s. ang.
seolh
, vid. ang.
sele
, s. v. a.
selah
, šiaur. fryz.
selich
[ir kt. pvz.] < germ. *
selxaz
) ide. kalbų rėmuose kažin ar gali būti paaiškintas. Germ. *
selxaz
bandyta sieti (Fick III⁴ 436; Falk-Torp, Norweg.-Dän. etym. Wb. 1231; WP II 506) su šaknimi *
sel-
„šliaužti, slinkti, sėlinti“, kuri slypi lie.
selù
,
selė́ti
„šliaužti, slinkti, sėlinti“ ypatingai alb.
shligë
„gyvatė, žaltys“, air.
selige
„testudo“, vid. air.
seilche
„vėžlys, sraigė“ (tekste nurodoma kiti bandymai etimologizuoti germ. *
selxaz
, bet juose bl. leksika neminima – A. G.). Visos šios etimologijos neįtikinamos. Germ. *
selxaz
laikau skoliniu iš ryt. finų, plg. suom.
hylje
„ruonis“, karel.
hüleh
, wot.
ülle
[ir kt. pvz.] [65]. Bendrosiomis ryt. finų lytimis laikytinos *
šülke
(suom. trm.
hylki
), *
šülγ
(est.
hülges
). Taigi santykis germ. *
selxaz
: ryt. finų *
šülγ
nėra atsitiktinis, nes germ. ir finai siekiasi savo teritorijomis.
Šaltinis:
Schindler 1966a
, 65–66
Antraštė:
selė́ti
Reikšmė:
„slysti“
Straipsnelis:
S. air.
sleth
f. legalus žodis, reiškiantis netikėtą moters turėjimą per miegus skirtingai. Nuo
forcor
, kuris implikuoja prievartą ir reiškia išžaginimą. Iš kur gen.
lanamnas sleithe
„netikėtas lytinis santykis“. Žr. Recht 71 ir 255, ZCPh XVI 224. Ped. II 649 sugretino su šaknimi, kuri germ. kalbose reiškia smulkią vagystę arba pagrobimą: go.
stilan
, s. v. a.
stelan
ir t. t., kas yra mažai patikima. O’Brien, Et. Celt. Aiškino kaip kilusį iš šaknies *
sel-
, išsaugotos lie.
selù
,
selė́ti
„slysti“, iš kurios taip pat kilo dab. air.
selide
„sraigė“ (atskirai žr.
selige
„vėžlys“), Pok. 900. Duodama galimybė atiduoti pirmenybę J. Lotho, ACL III 40, aiškinimui, žodyje
sleth
įžvelgia valų
ffled
ekvivalentą. Šis žodis Tal. 124.25 = 13,26 su epitetu
called
„santūrus“ arba „puikus“ reiškia „lytinis aktas, coitus“. Be to, juo nusakoma „įdomus juokavimas“ arba „apgaulė“,
nyd fled
„tai nėra apgaulė“ MA 208 a 10. Air.
sleth
ir valų
ffled
ryšys žodžio pradžioje suponuoja
sp-
ir jį J. Lothas lygina su gr. σπλεκόω„futuo“ (Aristoph. Lysistr. 152) bei su s. i.
spr̥çati
„jis liečia, siekia“,
sparçaḥ
„geidulingo kontakto būdas“.
Šaltinis:
Vendryes LEJA
, s130
Antraštė:
selė́ti
Reikšmė:
tykoti, sėlinti; stengtis rūpintis, ryžtis
Straipsnelis:
Lie.
selė́ti
,
sẽla
/ -
i
/ -
ė́ja
, -
ė́jo
‘tykoti, sėlinti; stengtis rūpintis, ryžtis’ < *
sel-
‘schleichen, slinkti, sėlinti’ > bl. *
sel-
/ *
sal-
‘slinkti, tekėti’ Veiksmažodis
selė́ti
turi bendrašaknių šakninių veiksmažodžių kitose indoeuropiečių kalbose, pvz., s. i.
tsárati
‘sėlina’.
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 226
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas