Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
septynì
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma visiškai sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Lie. septynì, la. septin̡i yra ide. *septm̥ (lo. septem) tęsinys. Lie. formoje atkreipia dėmesį analoginis ilgumo (-y-) atsiradimas pagal -uo- pavyzdį gretimame skaitvardyje aštuonì.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 239
Antraštė:
septynì
Straipsnelis:
Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Ide. *-m galūnėje pereina į arm. n, * – atitinkamai į *-an, po to, prarasdamas kirtį, - į -(ə)n: Ide. *septm̥ „septyni“ > arm. ewtʿn „septyni“ (plg. lo. septem).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 43
Antraštė:
septyni̇̀
Straipsnelis:
Ide. *septm̥, bl. *septin, bet lie. septyni̇̀ balsis, matyt, pailgintas pagal ilgą balsį žodyje aštuoni̇̀, la. septiņi, bet dial. pasitaiko septîni (kaip lie. sk.).
Šaltinis:
Comrie 1992, 756
Antraštė:
septynì
Straipsnelis:
Jotvingių geptiʃ ‘septyni’, plg. lie. septynì, la. septin̡i, pr. septmas ‘septintas’. Gal <g-> parašyta vietoj ʃ-?
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 72

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas