Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
sertukas
.
Rezultatai
Antraštė:
sertùkas
Reikšmė:
dvieilis švarkas, surdutas
Straipsnelis:
setùkas
,
sartùkas
‘dvieilis švarkas, surdutas’, plg. r. dial.
сертук
, r.
cюртук
(Dal’ IV 178) ‘t.p.’. Pavadinimas paplitęs ir kai kuriose kitose kalbose, plg. le.
surdut
, br.
сурдут
, alb.
surtukë
, rum.
surtuc
, ang.
surdout
. Žodis pasiskolintas iš prancūzų kalbos, plg. pranc.
surtout
‘apsiaustas, viršutinis drabužis’ (Brückner 1927: 526; Buck 1949: 420; Fasmer III 823). Tai prancūziškos kilmės žodis, pažodžiui
surtout
‘virš visko’ <
sur
‘ant, virš’ +
tout
‘visas, viskas’ (Dauzat 1954: 693; Klein 1966–1967: 1548). Lietuvių kalboje minėtieji variantai vartojami retai (Auk, Rš; LKŽ XII 168, 433).
Sartùkas
užfiksuota XIX a. pab. (LB 215). Žymiai dažniau pasitaiko
sùrdutas
‘smaugtas, su ilgais skvernais vyriškas viršutinis dvieilis drabužis’. Jis paplitęs ar bent pasitaiko daugelyje šnektų (LKŽ XIV 210; LzŽP 179; Mastonytė 1970: 121: At Pr 113). [Literatūra: Klein, A Comprehensive Etymological Dictionary of the English Language, 1966–1967. Buck, A Dictionary of Selected Synonyms in the Principal Indo-European Languages, Chicago, 1949. Mastonytė, Iš lietuvių kultūros istorijos III 1961.]
Šaltinis:
Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997b
, 159
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas