Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
siūlas
.
Rezultatai
Antraštė:
siū́las
Straipsnelis:
Rumunų
a însǎilá
. Răduloscu pateikė puikų šio autochtoniško elemento sąskaitą (PB 1981 1 46–47), ir gerai padarė atskyręs
sular
kaip susijusį su lie.
siū́-las
ir kildinęs iš ide. pamato
*sinH-
. Lyginimas su s. isl., s. v. a.
seil
ir lie.
saĩlas
,
seĩlas
, su jų specifiniais
l-
sufiksais, sieja šį elementą tiesiai su šiaurės Europos ide. dialektais.
Šaltinis:
Hamp 1991a
, 38
Antraštė:
siū́las
Straipsnelis:
Ide. veiksmažodis, reiškiantis ‘surišti’ rekonstruojamos kaip
*seH₂-ye/o-
> lie.
siẽja
,
*sH₂-ye/o-
> het.
išḫiya-
, plg. s. i.
sināti
‘pririša’ (žr.: Иванов В. В. Сл., блт. и раннебалканск. глагол. Иде. истоки. М., 1981, 149–150, пример. 5.) Het.
išḫi-mana-
‘virvė, diržas’ ir pr.
schumeno
‘dervalynis’ – tai archainiai vediniai, besiremiantys aukščiau minėtu veiksmažodžio kamienu ir išvesti su mediopasyv. dalyvio priesaga
*-me/ono-
. Šias leksemas Endzelynas teisingai gretina su s. i.
syū́-man
‘siūlas’. Matyt, pr. ir s. i. formos remiasi kamienu
*sH₂-y-u-
(
-u-
priesaga), tuo tarpu het. kalba reprezentuoja kamieną
*sH₂-y-
, t. y. be priesagos
-u-
. Kitas het. vedinys
išḫi-u-l
‘sutartis’: lie.
siū́las
remiasi kamienu
*sH₂-y-u-
.
Šaltinis:
Иванов 1983 (1985)
, 161
Antraštė:
siūlas
Straipsnelis:
Lie.
siūlas
: lie.
siūti
; plg. jam giminiškas, tik su kita priesaga s. i.
sūtra-
: s. i.
sīv-
‘siūti’. Kitose kalbose šią sąvoką reiškiantys žodžiai giminiški žodžiams, žym. sąv. ‘gysla’ (lo.
fīlum
giminiškas lie.
gysla
, pr.
-gislo
, s. sl.
žila
‘gysla’); ‘vynioti’ (s. isl.
þrāðr
ir t. t. giminiški s. ang.
þrāwan
‘vynioti’) ir t. t. Grupė šią sąvoką žyminčių žodžių kilusi iš ide.
*(s)nē-
,
*(s)nēi-
matomas žodžiuose, žyminčiuose sąvoką ‘verpti’ – lo.
nēre
; s. air.
snī-
‘verpti’, tai gr.
νη̑μα
, s. air.
snāthe
, s. sl.
nitĭ
,
ništa
ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949
, 414
Antraštė:
siū́las
Straipsnelis:
Lie.
siū́las
, la.
šûla
‘siūlė’, dakų-rumunų
şulár
‘žymintis siūlas’, alb.
shulā́r
‘sija’, visi < ide.
*siū-
,
*sīu̯-
‘siūti’, čia ir
*siū-dhla
‘yla’ (visos jos iš ide.
*sēi-
‘sieti, jungti’).
Šaltinis:
Rădulescu 1981
, 46–47
Antraštė:
siū́las
Straipsnelis:
Het.
iš̮i-u-l
(senas vedinys iš
iš̮iya-
‘sutartis’) lyginimas su lie.
siū́las
,
siū́lyti
leidžia numanyti buvus kamieną *
sHiu-l-
(su gana ankstyva abstrakčia reikšme). Šio kamieno, t. p. ir het.
iš̮i-mana-
‘virvutė, diržas’ lyginimas su s. i.
syū́man
‘siūlas’,
syū-tá-
‘susiūtąs’ (
-ū-
tikriausiai veikiamas priešais esančio laringalinio (?), plg. s. i.
īṣā
‘grąžulas’ : het.
hišša-
, Иванов 1965, p. 90; 1968, p. 263), s. sl.
ши-
ir pan.
Šaltinis:
Иванов 1981
, 166
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas