Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
slė́sna
Straipsnelis:
(Straipsnyje apžvelgiami keptum elementai slavų kalbose. Remiasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais). glezna||gleznь „blauzdikaulis“, „krumplys“ (Shehelov 143), pvz., r. glëzna „blauzdikaulis“, slov. glézenj „kulkšnis, krumplys“: lie. slė́sna „krumplys“ (galbūt su disimiliacija satəm *ž- > s: *žlėzna= slėsna) [56]. Pagal Kurilovičiaus kentum : satəm diferenciacijos teoriją rekonstruotume *g̑el-g̑ kaip ide. pagrindą. Tokiu atveju sl. glezna ir t. t. ir s. air. gr̥ñja- ir t. t. galėtų būti interpretuotos kaip „įprastinės“ satem formos, rodančios disimiliacijos *g̑leg̑//*g̑l̥g̑- > *gl̥g̑- rezultatus. Tačiau ši disimiliacija vyko ide. tarminio skaidymo periodu (pirminės satem grupės ribose?). Dėl to šis pavyzdys turėtų būti išmestas iš kentum elementų slavų kalbose sąrašo [57].
Šaltinis:
Gołąb 1972, 56–57
Antraštė:
slė́sna
Reikšmė:
knuckle
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad kai kurie slavų kalbų žodžiai su ide. palatalinių priebalsių kentuminiu atspindžiu yra keltų skoliniai.] Sl. *glez- ʻankle, knuckle, shinboneʼ : rus. tarm. glezna ʻshinboneʼ, slov. glezenj ʻankle, knuckleʼ, sr.-kr. gležanj, mak. glezen, bulg. glezen šalia lie. slė́sna ʻknuckleʼ (pagal Shevelovą (1964 : 142) su s dėl asimiliacijos -s-), greičiausiai susiję su bretonų glin ʻkneeʼ; greičiausiai giminiškas su air. glaicín ʻanklet on a prisonerʼ.
Šaltinis:
Gvozdanović 2009, 37

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas