Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
sliūksóti
Straipsnelis:
(s)leuk- ‘suglebus karoti, suglebęs’ (Fraenkel 545, 833, 389 t.): lie. pãsliaukas, pãsliukas (pãslinkas [...]) ‘ausgestreckt (daliegend), faul, kraftlos (wie tot daliegend)’, slúk(s)yti ‘faulenzen, schleichen’, sliūksoti ‘faulenzen, lang ausgestreckt daliegen, träge daliegen; herunterhangen’, Fraenkelio prie (s)leug̑-, (s)leuk̑-, -k- ‘gleiten, schlüpfen’ (‘slysti’) (Walde-Pokorny II 711, Pokorny IEW 964) priskirtas, dėl ko žinoma atsirado sumaišymų (plg. pvz. lie. sliaũkti ‘langsam schleichen, sich langsam fortbewegen...’, Fraenkel po sliaũgti ‘klettern’ (‘laipioti, sliuogti’), la. šl̡ukt ‘slysti, lėtai kristi’ po sliūksóti; la. l̡ukt ‘suglebus kaboti’, l̡uks ‘suglebusiai nukaręs’, l̡uka ‘suglebus vieta, suglebęs žmogus’, l̡ukausis ‘žvėris su nukarusiomis [67] ausimis’ [...], Fraenkel (LEW 389 t.) su visais nutolusiais dalykais po lùknas ‘mit geradling seitwärts gewachsehen Hörnen’ (prie ‘biegen’); lie. paliaũkis ‘Wamme beim Hornvieh’ (ne palaũkis, žr. Fraenkel 362 a), kuris vargu su Fraenkeliu prie liaukà ‘Drüse’ (‘liauka’) (paliaukiai̇̃ ‘rožė’ ir t. t.) priklauso; dėl reikšmės plg. gr. λωγάνιον‘Wamme’ (‘paliaukis’) [...]
Šaltinis:
Merlingen 1978, 67–68

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas