Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sliaukti.

Antraštė:

sliaũkti

Straipsnelis:

žr. sliūksóti

Šaltinis:

Merlingen 1978, 67–68

Antraštė:

sliaũkti

Straipsnelis:

F. Bezlajaus (F. Bezlaj, Eseji o slovenskem jez., Ljubljana 1967, 117) siūlydamas slov. šljútati, -am „lėtai eiti, sėlinti; iš lėto, be noro dirbti“ sieti su lie. sliaũkti, sliaũgti „ropštis aukštis, keltis, iš lėto eiti, sėlinti“ kažin ar pamatuotas, nes minėti žodžiai yra skirtingos darybos: bl. lytyje slypi -g(h)-, o slov. žodyje regime -t-.

Šaltinis:

Boryś 1981, 26

Antraštė:

sliaũkti

Straipsnelis:

F. Bezlajaus (Bezlaj F. Eseji o slov. jez. 117) pasiūlymas slov. šljutati „eiti koja už kojos, nesėkmingai ir vangiai dirbti“ gretinti su lie. sliaũkti „vilktis iš lėto, eiti tarsi apsnūdus“ man regis esąs gana abejotinas. Matyt, slov. šljutati yra vienodos kilmės su r. v. шляться, bulg. шляя се, t. y. < sъ (Vasmer III 413).

Šaltinis:

Куркина 1970 (1972), 99

Antraštė:

sliaũkti

Straipsnelis:

Germ. sleup-a- 'sėlinti, slinkti, šliaužti, schleichen, šmurkštelėti, schlüpfen', s. ang. slūpan 't. p.' [435], v. ž. ol. slūpen, s. v. a. sliofan 'schlüpfen') siejasi su struktūriškai vientisa germ. žodžių grupe 'šliaužti, sėlinti, slinkti' – 'ropoti, rėplioti, kriechen' – 'slysti' (plg. gleid-a). Ne germ. k. atitikmeniu laikytina lo. lytis lūbricus 'glitus, slidus' (be s-mobile); kitokios žodžio pabaigos atliepiniu laikytina lie. sliaũkti 'kriechen, šliaužti'.

Šaltinis:

Seebold 1970, 435–436

Antraštė:

šliaũkti

Straipsnelis:

žr. šluoti

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 70–71