Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
smėlis
Straipsnelis:
Daugelyje ide. kalbų žodžiai smėliui žymėti etimologiškai susiję su žodžiais žyminčiais malimą. Lie. smėlis, smiltis, la. smēlis, smilts kilę iš *smel- šalia *mel-, kuri matoma lie. malti, go. malan „malti“, lo. molere „malti“.
Šaltinis:
Buck 1949, 22
Antraštė:
smė̃lis
Straipsnelis:
[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Sl. *mě̑lь / *mě̑lъ AP c ‘smiltys’ (sr.-kr. mȇlj, slov. mẹ̑lj, r. mel ̕, mel ir kt.) neaiškūs. Jeigu su juos susijęs sl. *mě̋lъkъ AP a ‘mažas’ (r. mélkij), jis nurodo pirminį akūtinį ilgąjį balsį. Lie. smė̃lis AP 2, smėlỹs AP 4, la. smēlis ‘smiltys’ cirkumfleksas turėtų būti neseniai atsiradęs. Jų praforma galėtų būti *smē̆lìi̯o-, bet šių žodžių kilmė nėra aiški. Įprastai jie kildinami iš *melh₂- ‘malimas’ (ang. ‘grind’), bet šios šaknies variantai su s- nežinomi. Juos galima mėginti sieti su šiaurės germ. melr- ‘smėlėta sekluma’, šv. trm. mjåg ‘kopa, smėliakalnis’.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011a, 13

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas