Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spąstai.

Antraštė:

spą́stai

Straipsnelis:

Pr. spastan ‘molspile’ (E 322) etimologija. Šį pr. žodį įprasta skaityti spaustan ir sieti su lie. spáusti ir kt. [Trautmann, Die altpreuß. Sprachdenkm., p. 86, 434; Endzelīns, Senprūšu valoda, 1pp. 253). Tačiau šį pr. žodį, reiškiantį ‘varpstę’ (čia – ‘girnų varpstę’), patikimiau skaityti spanstan ir jį laikyti priesagos -(s)tan (nom. sg. n.) vediniu (su šaknies apofonija) iš pr. *spend- ‘verpti’ (semantiškai plg. pvz. lie. var̃pstė ← ver̃p-ti) < bl. *spend- ‘tempti’ > lie. spénd-ė resp. spęsti ‘tempti, tiesti; statyti pinkles, spąstus’ ir kt. Lie. spą́stas (dažniau: spąstai = la. spuôsts < rytų bl. *spanstă (nom.-acc. sg. n.) tiek genetiškai, tiek darybiškai visas sutampa su pr. spanstan (nom.-acc. sg. n.) ir skiriasi tik reikšmėmis. Tą skirtumą nulėmė darybos pamatinis žodis: a) bl. *spend- ‘tempti’ tuo metu, kai iš jo buvo daromas pr. spanstan, jau buvo išvirtęs į pr. ‘verpti’ (tačiau bl. *verp- ‘sukti’ nevirto į pr. ‘verpti’, b) bl. *spend- ‘tempti’, iš kurio padarytas lie.-la. *spanstă (nom.-acc. sg. n.), lietuviams ir latviams išliko su savo senovine reikšme (bet bl. *verp- ‘sukti’ virto į lie.-la. ‘verpti’). Tuo tarpu tiek – non multa – apie šį pr. žodį (K. Būgos visai nenagrinėtą) bei jo etimologiją.

Šaltinis:

Mažiulis 1979a, 110