Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spėti.

Antraštė:

spė́ti

Straipsnelis:

[Šaknys, kurių s-mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų variantai, turėjusių komponentą s po priebalsio (minėtas priebalsis gali būti išplėstas):] 6. Šaknis *ps- II ‘žengti, trypti, sekti, stebėti, rastis, sėdėti, stiprus, greitas, judėti, suspėti, pavykti’: variantas *sp-: s. i. spáśati ‘žiūri’, gr. σπέρχομαι ‘skubu, pulti, pasileisti’, σπείδω ‘skubu’, lo. specio ‘žiūriu’, spēs ‘laukimas, viltis’, go. spaúrds ‘veikla, sritis, dirva’, s. v. a. spurt ‘veikla, sritis’, spuon ‘pavykti’, spehōn ‘žiūrėti (laukiant)’, s. isl. spróga ‘šokti, bėgti’, s. ang. spēd ‘klestėjimas, skubotumas’, ang. speed ‘greitis’, toch. B spe ‘prie manęs’, lie. spė́ti ‘turėti laiko, laiku suspėti’, r. успех, спорый.

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 143

Antraštė:

spė́ti

Straipsnelis:

Germ. spō-a- 'pavykti, sektis, gelingen' (s. ang. spōwan 'gelingen, glücken') galime lyginti su žodžiais, kurie remiasi šaknimi spē- 'geram darytis, padidėti, pasisekti', plg. lo. spēs, spēī 'viltis, tikėjimasis ką nors gerai pasibaigsiant'; su lo. prosper 'naudingas, sėkmingas, vaisingas', plg. Ernout-Meillet, Diction. étym. de la langue latine, p. 540 (matyt, liaudies etimologija), lie. spė́ju, spė́ti 'turėti laisvalaikio, ganėtinai mikliam būti, greitai ką daryti, ateiti deramu laiku, manyti ką esant, tarti', s. sl. spějǫ, spěti 'eiti [žengti] į priekį, daryti pažangą, klestėti, pavykti, gedeihen', -sę 'pasisekti, pavykti', s. i. sphāyati 'riebėja, tunka, pučiasi; sphātí 'gyvulininkystė', vėliau 'augimas, vystymasis, vešėjimas'.

Šaltinis:

Seebold 1970, 455

Antraštė:

spė́ti

Straipsnelis:

Sąraše pateikiami hetitų veiksmažodžių, turinčių (statyvinę-)fientyvinę semantiką ir tiesiogiai atspindinčių *-(h₁)i̯é/ó- darybą, sąrašas. Het. išpii̯e/a-, išpai- / išpi- ‘to get full, to be filled, to be satiated’ < *sph₁-ói̯-ei̯ / *sph₁-i̯-énti (s. i. sphā́yate ‘to become fat’, arba < *spéh₁-i̯e- su analogišku -ph-, arba < *sph₁-ói̯-e-, sphīyate < *sph₁-h₁i̯é-; la. spēs, s. angl. spōwan, s. sl. spěti, lie. spė́ti).

Šaltinis:

García Trabazo 2012, 108

Antraštė:

spė́ti

Straipsnelis:

[Aptariama ilgųjų balsių raida bei Kortlandto siūlomos cirkumfleksinės priegaidės galimybė baltų ir slavų kalbose.] Taisyklė *-ĒH- > *-Ē- ne visada galioja. Lie. spė́ti, la. spẽt ‘be able’, sl. *spě̋ti AP a ‘be succesfull’ (: germ. *spōjan ‘prosper’, s. i. sphāyate ‘grows fat’, het. išpai-ḫḫi ‘become sated’) jeigu Jasanoff (2003, 108f.) rekonstruotas h₂e- asmenavimas i-prezense *spḗh₂-i- / *spéh₂-i- teisingas.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 16

Antraštė:

spė́ti

Straipsnelis:

S. i. yra šešios dėmens -īv- šaknys. Visoms joms būdinga ta pati raida: šaknis -H → i-prezensas → daiktavardis su formantu -u- → vardažodinis veiksmažodis. Pavyzdžiui, *sph₁-i-u- ‘spjauti’. Šaknis *speh₁- dažniausiai turi reikšmę ‘pasisekti, klestėti’, tačiau het. išpāi, išpii̯anzi (*sph₁-ói- / *sph₁-i-) reikšmė – ‘būti pasotintam, pilnam’ (Kloekhorst 2006 :115, 2008). Ja paremtas s. i. prezensą *sphāya- ‘t. p.’. Tos pačios šaknies vediniai yra ir s. i. sphātí- f. ‘gausa, gausybė’; s. ang. spōwan ‘pasisekti, klestėti’; s. sl. spěti ‘pasisekti’, r. spet ̕ ‘bręsti, nokti; sugebėti’, lie. spė́ti, taip pat n. av. spāma- ‘spjūvis, seilės’ (V 6.7, 29). Dar plg. spáinė ‘(bangų) puta’.

Šaltinis:

Lubotsky 2011, 114–117