Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: spindėti.

Rezultatai

Antraštė:: spindė́ti
Straipsnelis:: Lie. spindėti (spindu, spi̇̀ndžiu, spindžiù), la. spîdêt, spĩdêt (-u, -ẽju) ‘spindėti’ yra silpnasis balsių kaitos laipsnis ide. šaknies *(s)pend- [Fraenkel, LEW 870].
Šaltinis:: Duridanov 1969b, 68

Antraštė:: spindėti
Straipsnelis:: Lie. spindėti, la. spīdēt, spīst (lie. spįsti ‘pradėti imti, šviesti’), galbūt (semantinis vystymasis panašus kaip it. brillare ‘šviesti’, s. it. ‘sukti, verpti’, iš pamėgdžiojamosios kilmės birl) giminiškas s. i. spand- ‘tvinkčioti, plakti, virpėti (iš laimės), (throb, palpitate, quiver)’.
Šaltinis:: Buck 1949, 1047

Antraštė:: spindė́ti
Straipsnelis:: [Nauji autoriaus įtariami baltų kalbų skoliniai iš iranėnų:] lie. spindė́ti ‘švytėti, šviesti’, spindà ‘švytėjimas’, spindùs ‘švytintis’, la. spîdêt ‘šviesti’, spīda ‘švytėjimas’, toliau lie. spi̇̀tras ‘kas blogai mato’, spitrė́ti ‘silpnai matyti’, spytrė́ti ‘iš lėto netekti regėjimo’ slypi perimti iš iranėnų kamienai *spit-/*spid-/*spitr-, plg. n. av. spita- ‘baltas’, s. persų spiθra- ‘šviesus’ (iranėnų formos < ide. *k̑u̯it-, *k̑u̯itr-). Lie. žodžiai – švi̇̀sti, švintù, šviẽsti, šviečiù, švaitýti; švitrùs, švytrùs ‘blizgantis, mirguliuojantis’ (< ide. *k̑u̯it-, *k̑u̯itr-) – patvirtina, kad lie. spindė́ti ir kt. žodžiai pasiskolinti iš iranėnų [18]. Minėti baltų žodžiai laikyti giminiškais su gr. σπινθήρ ‘kibirkštis’ [Boisacq 897–898; Fraenkel II 871], nors gr. žodis izoliuotas ir neaiškus. Užuot bl. žodžius sieję su problematišku ide. *spē̆i-/*spī̆- ‘blizgėti’, turime skaitytis su galimybe, kad nors dalis baltiškų žodžių – skoliniai iš iranėnų.
Šaltinis:: Трубачев 1965 (1967), 18–19

Antraštė:: spindė́ti
Straipsnelis:: Toch. AB plānt- 'linksmam būti, vergnügt sein' [24] suponuoją rekonstruotą ide. *βlVnδ- resp. *(s)βlVnδ-, o pastaroji, pasak Windekenso (žr.: Tokharien [1976] 378), gana neblogai gali būti pakeista ide. *(s)plōnd-, besisiejančia su *(s)plend- 'blizgėti, šviesti, žybsėti, (silpnai) šviesti'. Tada čia būtų kalba apie saitus su lo. splendeō 2, -ui 'spindžiu, šviečiu', lie. spi̇̀žiu 'skaisčiai šviečiu, žibu, leuchte'³⁵ [³⁵ Vaničeko 339 čia priskirtinas; patikimas dalykas, jog tai nėra joks skolinys iš lo. kalbos, kaip spėja Fikas (Fick I 572)] (tiesa, anot Ernout-Meillet II 966 'mal établi'), v. air. lainn (*pləndis) 'šviesus, ryškus, blizgąs', less 'šviesa' (< *lanssu- < ide. *plənd-tu-³⁶[³⁶ ėl gr. σπληδός 'pelenai', nepaisant nei Walde IF (1909) 165, nei Johansson IF (1893) 43, nesu apsisprendęs]. Semantinį ryšį tarp reikšmių 'blizgėti, švytėti, žerėti' bei 'linksmam būti, džiaugtis' liudija ne tik mūsų pateikti toch. kalbos faktai, bet dar ir s. isl. glađr 'lygus; blizgąs; džiaugsmingas, linksmas'.
Šaltinis:: Anreiter 1982, 25

Antraštė:: spindė́ti
Straipsnelis:: Toch. A pañi, B peniyo ‘spindėjimas’ su formomis: A instr. sg. pañiyo B acc. sg. peñyai; adj. A pañitswāts ir B peñ(i)yatstse ‘spindintis, puikus’. Šis daiktavardis kilo iš ide. *(s)pond-i̯- (*ē vietoj *o teoriškai galimas) iš *(s)pend- etc., kurį randame lie. spindė́ti, spindà, spindùs, la. spuôžs ‘spindintis, žėrintis, aiškus’ (< senojo *spandus). Tokiu būdu baltų žodžiai netenka izoliuotumo. Formoje *(s)pond-i̯- > A pañi, B peñiyo ide. *d reguliariai išnyko prieš *i. Reikia pažymėti, kad nosinis buvo palatalizuotas po *d iškritimo. [346] Dėl gretinimo su lie. spindė́ti, žr. jau mano Lexique (1941) 93 (bet lie. -d- < ide. *d). Lyginimas su s. i. bhānú- ‘spindėjimas, šviesa’, gr. φανερóς ‘matomas, aiškus’, armėnų banam ‘atidaryti’ < ide. *bhā-, *bhə₁- (Pedersen, Tocharisch (1941) 226 ir Duchesne-Guillemin, BSL 41, 2 (1941) 164 ir toliau) vokalizmu neatitinka [346] toch. formų. Lyginimas su s. sl. bělъ ‘baltas’ (Pedersen, ibid) suponuoja ide. *bhel- ir negali būti toch. žodžio šaltiniu. Negalima kalbėti, kaip siūlo Naert, Orbis 11 (1962) 253 ir toliau, apie formą *bhē- s. i. žodžių bhānú- grupėje. Antra vertus svetima kilmė (van Windekens, Orbis 12 (1963) 252) taip pat atmestina.
Šaltinis:: Windekens 1976, 346–347

Antraštė:: spindė́ti
Straipsnelis:: Gr. σπινθήρ, -ῆρος m. ‘kibirkštis, žybtelėjimas’. […]. Kaip nurodo Friskas, jau seniai gretinama [1038] su lie. spi̇̀ndžiu, spindė́ti ir t. t. šeima. Bet negalima atstatyti pamatinio ide. *spindh-. Antra vertus, latvių kalba rodo formą spuôdrs ‘žibantis’ (ide. *spon̥dh-?), o lie. kalbos forma gali remtis nuliniu vokalizmu *spn̥dh-. Šiuo atveju ι yra būdinga graikams (pavyzdžius su ι vietoje ε žr. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 350 ir toliau). Nėra absoliučiai atmestinas gretinimas su lo. scintilla. Šios semantinės grupės žodžiai galėjo patirti skirtingas kaitas. Bet reikia atmesti kartu su Pariente, Emerita 20, 1953, 394 ir toliau, Niedermann, IF 26, 1909, 58–59, hipotezę, kuris atstatė „Viduržiemio jūros kalbų“ šaknį *stinth-.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 1038–1039

Antraštė:: spindė́ti
Straipsnelis:: Lie. spindė́ti ‘glänzen, strahlen, glitzern, funkeln, leuchten’, spindà ‘Glanz, heller Schein’, spindùs ‘strahlend, glänzend’, la. spi̇̂dêt ‘šviesti, spindėti’, spīda ‘šviesa, švytėjiams’; toliau lie. spintà ‘Glanz, Schein’, spi̇̀tras ‘schwachsichtig, mit schwachen Augen, blind, trm. kurzsichtig’, spitrė́ti ‘mühsam sehen können’, spytrė́ti ‘schwache Augen bekommen, trm. kurzsichtig werden; mit Anstrengung beobachten, ansehen’ (reikšmės plg. Fraenkel 870, 875), pasak Trubačiovo [Ė (1965) 1967 18], nurodo *spit-/*spid-/*spitr̥- bazę, kuri tiesiogiai esanti paskolinta iš iran. pamato reikšmė [217] ‘šviesti, šviesa, šviesumas’ (~ s. av. spita- ‘baltas’, s. persų spiθra- ‘šviesus’). […] Tuo tarpu dėsningi bl. vediniai iš minėtų šaknų būtų švi̇̀sti […] ‘dämmern, hell werden’, šviẽsti […] ‘leuchten, beleuchten’, švaitýti; švitrus, žvytrùs ‘flimmernd, glänzend’ […]. Pirmuoju atveju dėl fonetinės pusės mintis apie skolinį iš iran. kalbos atrodo galima, jei, žinoma, čia nėra dvi nepriklausomos, t. y. iš skirtingų dviejų šaknų išvestos, formos. […] Dėl reikšminių santykių Trubačiovas pažymi, kad ir reikšmė ‘trumparegis, silpnaregis’ dera su ‘šviesti, spindėti’ ir gali būti antrinės kilmės. Jis nurodo porą švitrùs/švytrùs ‘flimmernd, glänzend’ : spi̇̀dras ‘schwachrichtig, kurzsichtig’, kurios abu vediniai yra kilę iš tos pat bazės, padaryti tokiu pat darybos būdu ir (diachroniškai žvelgiant) yra artimos reikšmės. […] Jei aptartos bl. ir iran. formos iš tiesų susiję, dėl bl. sp- tiktų manyti, jog esama skolinimo. Tačiau lieka abejonių, ar galima priskirti skoliniui palyginti didelį reikšmės kitimą. Galbūt antriniai reikšmės niuansai galėtų būti išsivystę iš pradžių dėl priešpriešos su anksčiau minėtu adj. švitrùs/švytrùs. Arba gal galima būtų galvoti tik apie fonetinę rėmimąsi (Anlehnung)? (Plg. dar Pokorny 984, Fraenkel 870 t. ir 875). Trubačiovas tiksliai nenurodo, kaip [218] s. iran. darinys buvo pasiskolintas bl. kalbų.⁷³ [⁷³ B. Čopas žodžiu nurodė, kad galima bl. žodžių sąsaja su lo. paetus ‘truputį žvairuojantis’. Plg. Walde-Hofman, LEW II 235].
Šaltinis:: Cvetko-Orešnik 1983, 216

Antraštė:: spindė́ti
Straipsnelis:: žr. spindus
Šaltinis:: Vanags 1994, 42