Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
spi̇̀rti
Straipsnelis:
sperclan – taip turbūt taisytinas spertlan E. 150 ‘Zehballen’: lie. spi̇̀rti, s. v. ž. spurnan ‘treten’, lo. spernere ‘zurückstossen’, gr. σπαίρειν ‘zucken’, air. seir ‘Ferse’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 668 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 312
Antraštė:
spi̇̀rti
Straipsnelis:
Gr. ἀσπαίρω ‘virpėti, mėšlungiškai priešintis’. Yra vėlyvas ir retas dubletas σπαίρω, plg. jį. Šiaip ar taip žodžio pradžios α yra antrinis elementas, kuris galėtų būti kilęs iš ἀν- = ἀνα- (Kretschmer KZ 33, 1895, 566; Gl. 12, 1923, 189 ir toliau), bet greičiau protezė. Gretinama su lie. spiriù.
Šaltinis:
Chantraine DEG 1, 126
Antraštė:
spi̇̀rti
Straipsnelis:
žr. spardyti
Šaltinis:
Puhvel HED II, 447–450
Antraštė:
spi̇̀rti
Straipsnelis:
*sparnas lytyje lie. spar̃nas (4) ‘Flügel’: spi̇̀rti ‘mit dem Fuß stoßen, auschlagen’, plg. *spérə-mn̥ lytyje av. sparman- ‘žingsnis’ (su spar- ‘žengti’ figura etymologica), dėl laringalo – be lie. spi̇̀rti ved. sphuráti, la. spêrt etc. (Pokorny IEW 992 t.).
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 182
Antraštė:
spìrti
Straipsnelis:
Pragerm. *spur-na- (spurn-a-) 'žengti, eiti, treten' germ. spur-na- 't. p.' (s. isl. postuluotina sporna, mit verschlepptem Präzenszeichen sparn, [spurno]; 'anstoßen' acc. 'mit Füßen treten', s. ang. spornan 'anstoßen; acc. anstoßen, verletzen, mit Füßen treten', s. fryz. spurna 'treten', s. saks. (bi-)spurnan 'zu Boden treten', s. v. a. -spurnan) [453], jokios abejonės, remiasi bendraide. v. šaknimi sper- 'mit dem Fuß stoßen' (lo. kalboje regime atitinkamą esamojo laiko vedinį), plg. lo. spernō, -ere '(at)stumti atgal; kelti pasibjaurėjimą, pamėkinti, atsisakyti, mėkinti, nepaisyti', s. air. seirf(t) 'kulkšnis, gurnas, kulnas', kimr. ffer 't. p.' (*speret-s), lie. spi̇rti 'spyriotis, ožiuotis; priešintis, trotzen, nach hinten ausschlagen (von Pferden) einschlagen', gr. ἀσπαίρω 'zucke, zapple', s. i. sphuráti 'stößt zurück, springt, schnellt, zittert'.
Šaltinis:
Seebold 1970, 453–454
Antraštė:
spi̇̀rti
Straipsnelis:
Kita vertus, armėniškai spaṙnam ‘grasinu’ galima sieti su neaspiruotos pradžios *sper-, kartu su lo. sperno ‘atstumti’ (dažniausiai perkeltine prasme ‘(pa)niekinti’) s. isl. sperna ‘spirti’, lie. spiriù ‘wegstoßen’ ir […] s. i. sphuráti ‘trūkčioja, dreba, stumia, smogia su koja’. Pirmoji galimybė armėnų kalbos žodį sieti su paraleline identiška šaknimi *sp(h)er- ‘berti, barstyti, sėti’; antrosios šaknies reikšmė – ‘trūkčioti, spirti’. Darybiškai reikia turėti galvoje visų pirma spaṙnam giminystę su lo.-germ., nepaisant Walde-Hofmann II 573 atmetimo.
Šaltinis:
Solta 1960, 389
Antraštė:
spi̇̀rti
Straipsnelis:
Ide. šaknį *sp(h)er-: *sp(h)erə turi žodžiai: lie: spi̇̀ (spiriù, spýriau), la. spĩrinât, spirinât „atmušti“, su normaliuoju balsių kaitos laipsniu [55] lie. spė́rus, la. spèjš „mitrus, staigus“, s. i. sphuráti „atstumia koja, užmina, sviedžia“, av. sparaiti „žengta, (pa)stumia“, s. ang. spornan, spurnan „stumdyti, paniekinti“ ir t. t. [Fraenkel LEW 873; Pokorny IEW 992].
Šaltinis:
Duridanov 1969b, 54–55
Antraštė:
spìrti
Straipsnelis:
[Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr. spertlan ‘czeballe, ball of the toe’ paprastai taisomas į sperclan ir siejamas su lie. spìrti ‘to kick’, s. v. a. sporo ‘goad’ ir t. t. Galūnė -an atspindi etimologinę acc. sg. galūnę.
Šaltinis:
Schmalstieg 2004, 272
Antraštė:
spìrti
Reikšmė:
repousser
Straipsnelis:
[Aptariami ide. CR-n-éH-ti, CéRH-t, CRH-tó- tipo veldiniai lotynų kalboje.] Lo. spernō, sprēuī, sprētum ‘fouler aux pieds’ negali tęsti senojo prezenso **spʰér-n-h₂-ti. Šalia s. isl. sperna ‘repousser du pied’ yra senesnis sporna (: s. v. a. spurnan, s. ang. spornan). Taigi lo. spernō vokalizmas turi būti antrinis. Het. išpāri, išparranzi ‘piétiner, étaler’ tęsia akrostatinį iteratyvinį prezensą *spʰórh₂-ei, *spʰérh₂-n̥ti, o s. i. mā́pa sphariḥ ‘ne regimbe pas’ (RV 6.61.14b) išlaiko atematinio aoristo pėdsaką. Baltų-slavų faktai yra itin įdomūs. S. sl. o-prětŭ sę ‘il s‘est appuyé’ tiesiogiai tesia atematinį aoristą *spʰérh₂-t. Lie. prez. spiriù ‘repousser’, la. inf. sper̃t tęsia bl. paradigmą *spiri̯ṓ, *spḗrti. Lie. inf. spìrti, la. prez. speŗu yra antriniai.
Šaltinis:
Garnier 2010, 271–273

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas