Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: sraumuo.

Antraštė:

sraumuõ

Straipsnelis:

Gr. ῥέω„tekėti, ištekėti“ [970…]. Praes. ῥέω(iš *srew-) atliepia s. i. srávati „tekėti“; veiksmo pavadinimas ῥόοςm. „upės tėkmė“ – s. i. srava m. „(nu)tekėjimas“, s. sl. o-strovŭ, r. óstrov „sala“ (= apsupta srovės). Greta f. ῥοήturima, pirma, lie. sravà f. „(nu)tekėjimas, mėnesinės“ ir, antra, s. i. giri-sravā f. „kalnų srovė“. Gr. ῥύσιςf. „srovė, banga“ su senuoju nuliniu vokalizmu atitinka s. i. sruti f. „kelias, gatvė“, o dūriniuose – vi-sruti- f., tačiau arm. aṙu „kanalas“ yra dviprasmiškas. Gr. ῥυτόςturima s. i. srutá- „kas teka“ (su pari-sruta- ir t. t.) ir lie. srùtas pl. (sg. trm. -tà) f. Įvairios priesaginės formos su -m-, kurias čia galima susieti su n. ῥεῦμα„upės srovė“, tačiau kurios yra m.: lie. sraumuõ, gen. -meñs (ide. *sroumon-), s. r. strumenĭ „srovė“ ir t. t.; su -men yra trakų upės pavadinimas Στρυμόν; priesaga *-mo germ. kalbose turi s. isl. straum = Strom, keltų k. s. air. sruaimm n. „upė“. Jeigu ῥέοςbei dūrinys ἐυρρεήςyra seni, tai prisimintinas s. i. augalo pavadinimas (madhu)-sravas m. Taip pat buvo ieškoma sugretinimui atskirų veiksmažodinių formų. Tokiu būdu lie. preteritas pa-srùvo atitinka dor. ἐρρύᾱ (plg. Schwyzer, Gr. Gr. 1, 743) arba lie. bendratis sravė́ti, kuri įeina į svarbią eilę, ir aor. ἐρρύη. Yra tikra, kad sr-ew- iš ῥεω, s. i. sravati yra II *ser- kamienas, paliudytas s. i. sisarti, gr. ἕρπω, ir t. t.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 970–971