Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
stūgti
.
Rezultatai
Antraštė:
stū́gti
Reikšmė:
‘kyšoti, tvirtėti’
Straipsnelis:
žr.
stiebtis
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986)
, 138–139
Antraštė:
stū́gti
Straipsnelis:
E. Frenkelio žodyno lie.
stū́gti
1⁰ ‘in die Höhe stehen (z. B. von Ohren eines Hasen) emporragen (von Bergen, Gebäuden)’ škas ne su r.
stygnut’
, le.
stygnąć
‘ataušinti, atšaldyti’ (taip Fasmeris ir Frenkelis) ir ne su norv.
stauka
‘kapoti, smogti, grūsti’ (taip Becenbergeris), o su č.
tyčiti
‘(in die Höhe) aufrichten, aufstellen’ (
tyčiti se
= ‘emporragen, in die Höhe ragen’, le.
tyczyć się
‘t. p.’), perfekt.
vz-tyčiti
. Pasižiūrėjus į sl. žodžius, teiktina pirminė forma *
teuk-
; lie. kalba gauna
s
mobile, bet šitas dalykas yra išlyginamas
k
>
g
(Schwächung).
Šaltinis:
Machek 1966
, 172
Antraštė:
stùgti
Straipsnelis:
Prasl.
styti
,
stynǫti
kilę iš pirminio *
stydnǫti
. Tačiau kalausimas dėl prasl.
stydъ
,
studъ
kilmės lieka atviras. R.
стыгнуть
, ukr.
стигнути
, br.
стыгнуць
, le.
stygnąć
‘šalti, stingti’ atspindi [72], atrodo, pradinę padėtį ir neabejotinai siejasi su lie.
stùgti
‘stingti, kietėti, stirti’,
stúgti
‘apstulbti, išversti akis’, gr.
στύξ
(
στυγός
) ‘persmelkiantis šaltis’,
στύγος
‘neapykanta, pasibjaurėjimas’. Iš to seka išvada: *
styd-
, *
stud-
antrinės formos *
styg-
atžvilgiu, o prasl.
styděti sę
< *
stygěti sę
,
studiti
< *
stugiti
,
studenьcъ
< *
stugenьcь
ir t. t. Čia irgi
k’
ir
t’
simišę į
t
[73].
Šaltinis:
Мартынов 1968
, 72–73
Antraštė:
stū́gti
Reikšmė:
styroti
Straipsnelis:
[Aptariami *
(s)ket-
šaknies žodžiai.] Žodžiai, turintys jungiamąjį semantinį elementą ‘kyšoti, stūksoti, styroti’, gali būti paremti veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘skelti, daužti’ ar pan., plg. lie.
stūksóti
(=
stūgsóti
),
stū́gti
‘styroti’, norv.
stauka
‘stumti, smogti, užgauti’, vok. (rytpr.)
stûken
‘stumti, grūsti’, s. v. a., v. v. a.
stoc
‘lazda, kamienas’; r.
торча́ть
‘kyšoti, stūksoti, styroti, rigsoti’,
сторчь
‘stačiomis’, bulg.
стърча́
‘kyšau’, le.
stark
‘šaka; stuobris; iš žemės kyšantis mietas; akstinas’, slovk.
strčit́
‘grūsti, kišti’, slov.
stŕčiti
‘durti’ ir kt. Dar žr.
(s)kė̃sti
.
Šaltinis:
Urbutis 1974b
, 140–141
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas