Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
staibus
Straipsnelis:
Arm. spēp ‘dažnas, nepaliaujamas, nuolatinis’. [Lit.: Hübschmann AG 493; Walde-Pokorny II 648; Walde-Hofmann II 593; Adjarian VI 434]. Šis žodis vartojamas ir kaip būdvardis, ir kaip prieveiksmis; čia priklauso arm. stipav, stipov ‘skubrus’, stipem ‘spaudžiu, (pri)verčiu’. Arčiausiai susiję veikiausiai gr. στείβω ‘sandarinu, darau nepralaidų, suplūkiu’ στιβαρός ‘kietas, glaustas, kresnas’, στοιβάζω ‘kaupiu’ ir toliau s. lie. staibus ‘stark, tafer’, sti̇́ebas ‘stock, Pfeiler, Mast’. Greta šios armėnų-gr.-lie. šaknies formos *steib- yra variantas *steip-, glūdintis lo. stipare ‘suspaudžiu, suslegiu’, stipes ‘kuolelis, kuolas, mietas, stulpas’, s. ang. stif ‘kietas’, lie. stiprùs ‘stark’. Taigi lie. žodžiai yra dvejopos sąsajos: su arm.-gr. ir su germ.-lo.; plg. Pokorny 1015.
Šaltinis:
Solta 1960, 359

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas