Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: staklės.

Antraštė:

stãklės

Straipsnelis:

Ide. *sta- „audimo staklės arba jų rėmai, arba stovas“ turi vedinių įvairiose ide. kalbose, plg. lo. stā „audimo staklės ir jų pagrindas“, gr. ἰστός „audimo staklės“, s. i. sthāvi „audėjas“, lie. staklės [124]. Ide. *sta- tikriausiai reiškė ne „stovėti statmenai, tiesiai“, o „stovėti nejudamai“. Pradinė šios šaknies reikšmė buvo „išlaikyti nejudamą padėtį“ [125].

Šaltinis:

Трубачев 1966, 124–125

Antraštė:

staklės

Straipsnelis:

Ide. k. žodžiai, žym. sąv. „staklės“, neretai yra išvesti iš ide. *sta- „stovėti“, įvairiais būdais ir skirtingų priesagų pagalba. Lie. staklės (pl.) dar plg. la. stakle „stulpas, baslys“, pr. stakle „parama“, visi < ide. *stā-, dar plg. la. stāve „staklės“ gimin. stāvs „stovas“, stāvēt „stovėti“, visi, ide. *stā-; s. sl. postavŭ „staklės, audeklas“, s.-kr. stan, rus. stanok < ide. *sta- ir t. t. Kitose kalbose žodžiai, žym. šią sąv., siejami su žodžiais, reiškiančiais „įrankis“, „austi“ (s. i. veman-: n- „austi“, lo. tēla: lo. texere „austi“ ir t. t.), „rėmas“ (s.-kr., le. krosna, rus. krosny (pl.) galbūt gimin. lie. krėslas, rus. kreslo, visus vienija semant. požymis „rėmai“, s. air. garmain gimin. da. karm „rėmas“ ir t. t.).

Šaltinis:

Buck 1949, 411

Antraštė:

stãklės

Straipsnelis:

[Germ. kalbų priesaga l (pastaroji paveldėta iš ide. prokalbės) vediniai puikiai pasitarnauja tyrinėjant germ. kalbų tarpusavio giminystės laipsnį. Čia pateikiami vakarųir šiaurės germ. kalbų priesagos l vediniai, turintys atitkmenų kitose ide. kalbose (go. kalba neteikia pavyzdžių):] 12. s. isl. stǫþull ‘vieta, kur melžia karves’, s. ang. stáðal m. ‘pamatas, pagrindas, žemė, dirva, dugnas’, s. v. a. stadel ‘scuria, klėtis grūdams; Stand’, s. ang. stadal m. ‘vieta’, s. fryz. stathal ‘klėtis, svirnas’; lie. stãklės ‘audimo padargas, Webstuhl’, stãkla ‘kuolas, baslys’, la. staklis ‘kuolas, baslys, dantis, krumplys; (ledo) varveklis, Zinse’, pr. stakle ‘Stütze’. Bl. lyčių -kl- < pirmykščio -tl-.

Šaltinis:

Snyder 1989, 429

Antraštė:

stãklės

Straipsnelis:

[Aptariama prūsų kalbos sudurtinių daiktavardžių kilmė.] Pr. panustaclan E 370 ‘skiltuvas’ : panno E 333 ‘ugnis’ antrojo dėmens */staklan/ ‘plienas’ kilmė nėra visiškai aiški. K. Būga (1959, 91–92) teigia, kad <- staclan>, kaip ir lie. stãklės, yra bendri baltų ir germanų žodžiai. Tačiau greičiausiai */staklan/ yra pasiskolintas iš germanų ir turi reikšmę ‘plienas’ (Trautmann 1910, 283; Endzelīns 1982, 219; Mažiulis 1996, 221; Larsson 2003, 206).

Šaltinis:

Lašinytė 2007, 251