Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: stiebtis.

Antraštė:

stiẽbtis

Straipsnelis:

[Šaknys, kurių s- mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų variantai, turėjusių komponentą s po to paties prieb. (pastarasis prieb. gali būti išplėstas):] 2. Šaknis *ts- ‘tiesus, stovįs, tvirtas, ramus, lygus, išdėliotas, sausas, ištiestas, padengtas’: variantas *st- – ide. *stā- ‘stoti, stovėti’, s. i. stāyát ‘slapta’, stāyúh ‘vagis’, stéyam ‘vagystė’, sthágati (sthagáyati) ‘apsiausto, slepia’, sthū́ṇā ‘kolona’, str̥ṇā́ti ‘pabarsto’, sthalati ‘stovi’, gr. στέγω ‘pridengiu, saugau, slepiu’, στιβάς ‘ložė, gultas iš šiadų, lapų, čiužinys’, στύω ‘sutvirtėju, pakylu’, στύλος ‘kolona, ramstis’, στρώννυμι (στορέννυμι) ‘pakloju, grindžiu’, στέλλω ‘rikiuoju (kautynėms), aprūpinu, rengiu, siunčiu’, στήλη ‘kolona’, lo. stīpes ‘balkis, trinka, virbas’, stilus ‘baslys, vamzdis’, sterno ‘patiesiu, uždengiu, grindžiu’, storca ‘nuvytas užklotas’, latus (< *stlatus) ‘platus’, locus (< *stlotus) ‘vieta’, s. ang., v. v. a. stīf ‘tvirtas, sumedėjęs, tiesus’, s. v. a. stein ‘akmuo’, strewen ‘pabarstyti’, stellen ‘nustatyti’, stilli ‘ramus’, s. isl. starr ‘tvirtas’, stāl ‘kupeta’, stolpi ‘sija, stulpai’, lie. stógas, stiẽbtis, steĩgti ‘įkurti’, stū́gti ‘kyšoti, tvirtėti’, stir̃pti ‘paaugti’, stulgỹn ‘aukštyn’, pr. stallit ‘stovėti’, praslavų stogъ, stьblь ‘stiebas’, stěna ‘siena’, stěnь ‘šešėlis’, stygnǫti ‘sustingti’, *prosterti ‘ištiesti’, *storna ‘pusė’, *stergti ‘saugoti’, stьlati ‘tiesti, kloti’, r. дастить ‘uždengti’, ukr. стеля ‘lubos’, стиргати ‘kyšoti’.

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 138–139

Antraštė:

stiẽbtis

Reikšmė:

стоять на цыпочках

Straipsnelis:

žr. cipenti

Šaltinis:

Аникин 1997 (1998), 214—218

Antraštė:

stiẽbtis

Reikšmė:

вытягиваться, тянуться вверх

Straipsnelis:

Žr. stiẽpti(s)

Šaltinis:

Лучиц-Федорец 1989, 172