Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
stirta
.
Rezultatai
Antraštė:
sti̇̀rta
Straipsnelis:
Kijeve, Sumščinos teritorijoje XVII a. pabaigoje – XVIII a. pirmojoje pusėje yra žinomi žodžio
скирд
vartojimo atvejai. Ukrainos teritorijoje ankstesniuose paminkluose paplitusi forma
стирта
. Tuo tarpu rusų kalbos paminkluose dar 1518 m. nurodyta
скирдъ
, o XVII–XVIII a. šaltiniuose registruojama tiktai
скирд
. Galima manyti, kad variantas
скирд
Kijeve, taip pat ir Sumščine XVII a. pabaigoje – XVIII a. I pusėje pasirodė dėl rusų kalbos įtakos, netgi tiksliau – petinių šnektų. Per ukrainiečius leksema
стирта
pateko į lenkų kalbą.
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 176
Antraštė:
sti̇̀rta
Reikšmė:
‘šieno kupeta’
Straipsnelis:
[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюте Ю. Словарь балт. в сл. яз. Л., 1982), kurie le. kalbos tekstuose vartojami rečiau:]
sterta
(p. 23) ‘tam tikra šieno kupeta’: lie.
sti̇̀rta
(Otrębski, Slavia Occidentalis XIX 475; Jablonskis K. Lie. žodžiai s. Lietuvos rašytinėje kalboje. K., 1941, 1547
styrta
).
Šaltinis:
Safarewicz 1983
, 351
Antraštė:
stìrta
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br.
сцíрта
(
сцірта́
),
сцíрда
(
сцірда́
),
скíрта
(cкіpтá),
скíрда
(
скірда́
) ‘javų, šiaudų ar šieno kūgis (sukrautas paprastai lauke, dažniau keturkampis), stirta’ žinomas, galima sakyti, visoje Baltarusijoje, žr. A 288 nr.; plg.
сцíрта
‘kūgis pėdų’ MC 158, ГВ 75, ‘stirta malkų (ppr. palei sieną)’ C 178 t., MC 51; literatūrinėje kalboje dažniausias
сцíрта
, БРС 906 duotas reikšmėmis: ‘kūgis, kaugė, žagas; krūva, šūsnis; rietuvė, eilėmis sukrauti daiktai (prekės)’ (visomis jomis įmanomas ir lie.
stìrta
); visai reti variantai
шкíрта
ir
шкідра́
AK 881; iš darinių minėtinas
сціртава́ць
‘krauti stirtas’ БРС 906, РБС 626. Sen. dokumentuose
стирта
(kiek vėliau dar
стырта
) (retesnis le.
styrta
), žr. Jablonskis LŽ 214–216, 19, 78, 85, 91, 150, (324). Kitų artimesniųjų slavų tas žodis (‘kūgio, stirtos’ reikšme) irgi gerai pažįstamas, įėjęs ir į jų literatūrines kalbas: r.
скирд
,
скирда́
(trm. ir
ски́рда
); ukr.
скирта́
(
сти́рта
) bei jų vediniai; le.
sterta
(žr. Otrembskis GJL I 70) su trm.
styrta
,
cyrta
,
scerta
. Iš lie.
stìrta
(plg. ir la.
stir̃ta
). Nepaisant palyginti didelio išplitimo, šis skolinys galėtų būti nebent tik kokiu šimtmečiu senesnis, negu tai matyti iš rašytinių šaltinių – taip bent atrodo iš jo
ḱ
, pakeitusio lie.
t́
, nes pastarasis tuo metu baltarusių kalboje jau nebebus galėjęs virsti į
ć
; tad tik variantai su
ć
(
сцíрта
ir pan.) gal galėtų būti kiek senesni, nors dėl labiau ribotos geografijos veikiau juos reikėtų laikyti naujesniais: jie arba bus susidarę tose vietose, kur baltarusiško „dzūkavimo“ proceso šiek tiek ilgiau užtrukta, arba tiesiog vėliau paimti iš mūsiškių dzūkų. Žr. Preobraženskis ЭСРЯ II 298 t., Būga RR II 312, 597 t., Fasmeris REW II 638 (čia užsiminta, ir kad šis baltizmas iš rusų dar patekęs ir į vieną kitą suomių-ugrų kalbą).
Šaltinis:
Urbutis 1969b
, 153
Antraštė:
stìrta
Straipsnelis:
[Recenzuojamas V. Kiparskio rusų istorinės gramatikos trečias tomas, kuriame aptariami ir literatūrinėje rusų kalboje vartojami baltizmai]. R.
ски́рд(а́)
(nuo 1581 m.), br.
стырта
< lie.
stìrta
.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1977
, 384
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas