Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
strainùs
Straipsnelis:
Germ. streid-a-, intr. ‘ginčytis, bartis, vaidytis, streiten’ (reikšmė ‘žengti, eiti; imtis (ko), pradėti (ką)’ turbūt atsirado dėl Vermischung su skreid-a-) [s. isl. neužfiksuotas, tik s. šv. stríða ‘streiten’, s. ang. strīdan ‘žengti, eiti, imtis (ko), schreiten, iškėsti, išskėsti, išžergti, spreizen’, s. fryz. strīda ‘streiten’, v. ol. striden ‘t. p.’, s. v. a. strītan ‘streiten, teigti, tvirtinti’]. [475] Etimologijos neturi. Neišplėsta šaknis strei-, matyt, slypi germ. lytyje (s. ang. strīmendi ‘besipriešinąs, besispiriąs, widerstrebend’, plg. streim-a-), lie. strainùs ‘smarkus, mitrus, greitas, rüstig, užsispyręs, atkaklus, widerspenstig’, straĩnyti ‘atsiremti, įsiremti (į ką); priešintis (kam), sich anstemmen’. Tolimesni saitai lieka neaiškūs. Šiaip jau minėtas vedinys gretinamas su ster- ‘stangrus, standus, tvairtas’ (plg. sterb-a-). Reikšmių, kurios būtų panašios į ‘streiten’ yra gr. στηρίζω) ‘įtempiu, varginu, paremiu’, med. ‘nustatau, tvirtai stoviu, mano padėtis tvirta’, tačiau artimesni jų saitai nėra aiškūs.
Šaltinis:
Seebold 1970, 475–476

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas