Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
strazdas
.
Rezultatai
Antraštė:
strãzdas
Straipsnelis:
žr.
čežys
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992
, 165
Antraštė:
strãzdas
Straipsnelis:
Iš Urbučio studijos matome dabartinę situaciją: tokių liaudiškų beveik tarminių onomatopėjinės formos žodžių kaip
čežỹs
(Fraenkel I 71:
čežė́ti
, s. v. ‘zwitschen’) arba
trakšlỹs
(Fraenkel II 1109, s. v. ‘trakšóti’) negalima gretinti su
strãzdas
, kuris vis dėlto pirmiausia kaip pagrindinis strazdo pavadinimas yra paliudytas: la.
strazds
, pr.
tresde
, r.
drozd
, lo.
turdus
ir t. t. (Fraenkel II 920; M.-E. III, 1083; Trautmann 450; Endzelin 266).
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992
, 165
Antraštė:
strãzdas
Straipsnelis:
Pr.
drogis
‘nendrė’ nurodomi atitikmenys baltų ir slavų kalbose svyruoja savo pradiniais garsais. Panašų svyravimą įžiūri ir žodyje
strãzdas
, plg. la.
strazds
, r.
дрозд
(slov.
drôzg
, a. luž.
drózn
, ž. luž.
drozn
ir pan.) – iš ide. *
trozdos
[376].
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I, 375–376
Antraštė:
strãzdas
Straipsnelis:
Gr. στρουθός, retkarčiais στροῦθος m. ir f. ‘žvirblis,
fringilla domestica
’ […]. Šios rūšies paukščio pavadinimas yra pasikeitimų bei formos ir reikšmės nelygumų veiksnys. Etimologai sugretino su strazdo pavadinimų grupe ir t. t., lie.
strãzdas
, r.
drozd
, germanų k. v. v. a.
drostel
, s. v. a.
drosca-(la)
, vok.
Drossel
, s. isl.
þrǫstr
, s. ang.
þrostle
, keltų kalbose air.
truid
‘varnėnas’, lo.
turdus
‘strazdas’, plg. Pokorny 1096, Ernout-Meillet s. u.
turdus
.
Šaltinis:
Chantraine DEG
4, 1065
Antraštė:
strãzdas
Straipsnelis:
tresde
E. 728 ‘Drassel’: s. isl.
þrǫstr
‘t. p.’, lie.
strãzdas
ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 761 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 328
Antraštė:
strãzdas
Straipsnelis:
Kai kurie Chr. Stango nurodyti baltų-slavų-germanų bendri žodžiai yra pasiskolinti finų: […]
strãzdas
– suom.
rastas
‘Drossel’.
Šaltinis:
Schmid 1975b
, 326
Antraštė:
strãzdas
Straipsnelis:
Lie.
strãzdas
, la.
strazds
, pr.
tresde
f. ‘t. p.’, air.
truid
:
druid
‘špokas’ (*
trozdi-
), s. isl.
þrost-r
‘strazdas’, norv.
trost, trast
(*
þrastu-
< *
trozd-u-
), lo.
turdus
(*
tr̥zdos
), plg. taip pat su pakitusiu vokalizmu s. v. a.
drōsca-
, germ.
þrau(d)-sk-
, gr.
στρουθός
‘žvirblis, mažas paukštelis’ – visi jie stovi artimiausiai šalia sl. *
drozdъ
(*
zdrozdъ
), slov.
drǫ̑zd
, le. nuo XV a.
drozd
‘strazdas giesmininkas’, r.
дрозд
‘Turdus’, br.
дрозд
‘Turdus’.
Šaltinis:
SłPr
IV, 259–260
Antraštė:
strãzdas
Straipsnelis:
Rekonstruodamas (žr.: Papers from the Parasession on the Lexicon, Chicago Linguistic Society 1978, p. 187–188) žodžio, reiškiančio ‘strazdas’, praformą, rėmiausi bl.-sl., keltų kalbomis ir siūliau ją laikyti esant *
(z)drozd-
. Atsižvelgdamas į V. Vinterio (W. Winter in J. Fisiak, Recent Developments in Historical Phonol., The Hague 1978, 431 f.) pastebėjimus, senasis bl. ir sl. vokalizmo trumpumas verčia praformą taisyti į *
(z)drozdh-
. Tačiau lo.
turdus
suponuoja *
dr̥zdhos
. Gr.
στρουθός
vokalizmą galime kaip tai paaiškinti esminiu žodžio reikšmės pasikeitimu. Armėnų
tordik
< *
dorzdh-
verčia galvoti apie *
dr̥zdh-
. Praformose *
(z)drozdh-
bei *
dr̥zdh-
privalome matyti slypinčią daiktavardžio šaknį *
(s)drosdh-
, s. m. lie.
strãzdas
, r.
drozd
, lo.
turdus
kamiengaliai nėra darybiniai, nes tokie vediniai lauktini būsią
e
vokalizmo. Semantika tokį dalyką patvirtina.
Šaltinis:
Hamp 1981b
, 81
Antraštė:
strãzdas
Straipsnelis:
Lo.
turdus, -i̇̄
m.,
turda, -ae
f. Formą
turda, -ae
f. neigė [157] Varronas, L. L. 9, 55,
dici coruum, tordum, non dici coruam, turdam
. Skirtingų strazdų rūšių pavadinimas giminiškas – dažniausiai vadinamas melsvagalvis strazdas
Turdus pilaris
bei
Turdus viscivorus
, kuris žiemą maitinasi amalų uogomis, ir vartojmas taip pat smulkesnėms rūšims pavadinti, – strazdui giesmininkui (
Turdus philomelos
) bei strazdui baltagalviui (
Turdus ikacus
); žr. Plin. 10, 72–73. Isidoraus (
Or.
12, 7, 71) etimologija (
turdos a tarditate, hiemis enim confinio se referunt
) yra fantastiška. Žodis yra giminiškas galbūt onomatopėjinės kilmės mažų paukščių pavadinimų grupei: v. v. a.
drostel
, s. air.
truid
, lie.
strãzdas
, r.
drozd
ir t. t. Be to, strazdų čiulbėjimui yra būdinga (pasikartojanti)
t
+
r
:
trré
,
trra
,
tri
,
tru
kombinacija, plg.
Gloss. Corpus Christi
(VIII a.),
trita otrostle
ir prov.
trido
,
trida
, sav.
trâtâ
‘strazdas’, plg. P. Barbier,
Revue de dialectologie romane
II, 1910, 196–197. Išskyrus rumunus, bendraromaniškas žodis.
Šaltinis:
André 1967
, 157–158
Antraštė:
strãzdas
Straipsnelis:
Strãzdas
:
strazdà
‘Turdus’. La.
strazds
, dial.
strads
‘t. p.’. Lie.-la. žodžio pradžia išplėsta
s-
(gal dėl antrojo sibilanto įtakos?), plg. Fraenkel LEW 920; plg. pr.
tresde
f. ‘t. p.’ Voc. 728 (< *
trazdē
?), Trautmann BSEW 327. Masc.
ŏ
-kamienę formą refleksuoja sl. *
drozdъ
< *
trozdъ
‘t. p.’, lo.
turdus
(dial. vietoje *
tordus
) < *
tr̥zdŏs
(Fraenkel LEW 920, Walde-Pokorny VglW I 76 tt., Pokorny IEW 1096, Trautmann BSEW 327). Pirmykštį baltų
ŏ
-kamienį masc. paliudija ir suom.
rastas
, es.
rǟstas
‘t. p.’ (skoliniai iš baltų, Fraenkel LEW 920)³¹ [³¹ Lie.
strazda(s)
abejotinai siejamas su gr.
στρουθός
m. ir f. ‘žvirblis’ (Boisacq 920, Иллич-Свитыч ИА 38, 118)].
Šaltinis:
Stundžia 1978
, 116
Antraštė:
strãzdas
Straipsnelis:
Lie.
strãzdas
, la.
strazds
, pr.
tresde
– paveldėti baltiški paukščio pavadinimai. Plg. br.
дрозд
, le.
drozd
‘t. p.’.
Šaltinis:
Navickaitė-Klišauskienė 2007
, 261
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas