Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
stribūna
.
Rezultatai
Antraštė:
stribū́na
Straipsnelis:
Žodis
strebula
priklauso umbrų ritualinei leksikai, jis reškia šlaunį arba mėsą iš šlaunų kaip auką [192]. Antrąjį variantą –
stribula
– A. Ernout laiko tarminiu su
i
iš
ē
. Manoma, kad iš tiesų su pradiniu vokalizmo reikėtų laikyti
stribula
, o antriniu –
strebula
kaip ir umbrų
steplatu
, kuriam priešingi būtų
stiplatu
(lo.
stipulato
),
sestu
ir kt. Dėl to
stribula
lyginama su dviem lietuvių žodžiais, kurių kilmės E. Frenkelis nėra nurodęs, būtent:
stribū́na
‘apačia, sėdynė, sėdmuo, užpakalis’ ir
stribuliúoti
‘sutraksėti, šokinėti, svirduliuoti’. Frenkelis nepripažįsta ryšio tarp
stribūna
ir
stribuliúoti
, turėdamas galvoje žodžio
stribula
reikšmę. Tačiau čia reikėtų įžiūrėti ryšį, panašų į tą, kuris jungia lie.
žengiù
‘keliauju, judu’, s. ang.
gengan
, v. v. a.
gengen
‘pačiam mesti į ką nors’, go.
gaggan
‘eiti, vaikščioti’ ir s. i.
jaṅghā
‘koja (nuo kulkšnies iki kelio)’,
joghana
– ‘apačia, sėdmuo, (moters) lyties oraganai’, av.
zanga
‘kulkšnis’ ir kt. Vaikščiojimo, šokinėjimo, svirduliavimo veiksmas iš tiesų nurodo sėdmens ir šlaunų judėjimą vaikštant ir šokinėjant [193]. Dėl to
stribula
pagal savo sandarą gali būti panašus į
jugulum
‘raktikaulis’,
oculus
‘akis’, o
stribū́na
su savo nazaline priesaga, atrodo, patvirtina E. Benvenisto teiginį, kad „kai kurie dariniai su *
-l-
vartojami kaip sudėtinę priesagą turintys: *
r
arba *
n
, atliekančią tą pačią funkciją“ [194].
Šaltinis:
Paulis 1982
, 192–194
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas