Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
strigti
.
Rezultatai
Antraštė:
stri̇̀gti
Straipsnelis:
III 105₁₂ pr.
strigli(n)
acc. sg. ‘dagys, Distel’. Derivatas su
-l-
, etimologinė reikšmė ‘augalas, įsingantis į kūną’ iš veiksmažodžio tipo lie.
s(t)ringù
,
s(t)ri̇̀gti
‘įsmigti’.
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989)
, 27
Antraštė:
stri̇̀gti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elemenyus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.]
Stringō
‘slypiu’: lie.
stringù
, le.
zastrząć
,
ustrzągł
siejami su germ. (norv.
strika
‘einhalten’) ir su lo.
strigāre
‘įsmigti’. Vadinasi, turi paveldėtą šaknį. Praes. forma su nosiniu infiksu yra suprantama tik baltų kalbose, tačiau visiškai išskirtinė – slavų kalbose. Todėl sunku daryti išvadą, ar turime reikalą su nepriklausomai padarytomis formomis, ar tai iš tikrųjų yra bendra baltų-slavų forma. Tarp kitko reikia pažymėti, kad į le.
ustrząć
iki šiol, aptariant infiksinę praes. formą, nebuvo atsižvelgta. (Pvz., Stangas p. 53 ir toliau [Verbum] išvardija tik:
sędǫ
,
lęgǫ
,
będǫ
,
-ręštǫ
ir
grędǫ
,
tręsǫ
). Antra, lo.
stringō
formaliai taip pat atitinka baltų-slavų *
stringō
. Kartu su daiktavardžiu
striga
‘rievė, eilė’ siejasi sl.
strigǫ
‘kerpu’ (ME).
Šaltinis:
Safarewicz 1967
, 253
Antraštė:
stri̇̀gti
Straipsnelis:
Pr.
strigli
65,₃₀ ‘Distel’: lie.
stri̇̀gti
‘втыкаться, вонзаться’ (tai mini Mikuckis Извест. III 367),
straigýti
‘hineinstossen’, la.
strigt
ir kt. žr. ME s. v.
strigt
; apie ryšį su lie.
įstri̇̀gti
mãno ir Becenbergeris KZ XLIV 330. Kitaip (: s. sl.
стригѫ
‘schere’, s. ang.
strīcan
‘streichen’ ir kt.) Trautmanas BSl. Wrtb. 289.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 317
Antraštė:
stri̇̀gti
Straipsnelis:
Nenusakomąjį, nežymimąjį (unbestimmbaren) veliarinį resp. laringalą turi šie žodžiai [192], kurie, vadinasi, gali būti turėję labioveliarinį resp. /h₃/:
agnà
‘Energie’, *
ćálnā
‘šerkšnas’ (lie.
šalnà
, la.
sal̂na
), pr.
laygnan
‘skruostas’, sl. *
lǫ
, la.
staigns
‘pelkėtas, klampus’ (la.
stigt
,
stiegu
‘įklimpti’, plg.
-n-
nykstamojo balsių kaitos laipsnio lytyje la.
stigns
‘pelkėtas, klampus’; tuomet šaknis *
stei̯gʷʰ-
?),
stra(i)gna-
‘klampus’ (la.
stragnis
,
stragna
‘pelkė’, la.
stragns
‘pelkėtas, klampus,
stragnis
‘pelkė’, plg. lie.
stri̇̀
‘steckenbleiben’; senoji šaknis *
stri̯egʷʰ-
?).
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 192–193
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas