Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: svainis.

Antraštė:

sváinis

Reikšmė:

sesers žmonos vyras

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 80

Antraštė:

sváinis

Straipsnelis:

La. svaĩnis, s. v. a. swein ‘tarnas, piemuo’, s. isl. sweinn ‘berniukas, tarnas’.

Šaltinis:

Топоров 1984, 18

Antraštė:

svainis

Straipsnelis:

Nepaisant deformacijų, moterų vartoti vedybų giminystės terminai rodo vieną galimą rekonstruoti etyma, o vyro vartoti terminai rodo buvus konfliktuojančias šaknis. Antai ‘žmonos brolis’ yra reprezentuotas s. i. syālá-, s. sl. šurĭ galbūt iš protoide. */sioró/, bet gr. εἰλίονες, s. nord. svilar yra iš galimo */suil-/, kuris skiriasi nuo lie. sváinis [199]. Šis vyro ved. giminaičių pavadinimų įvairavimas gal susijęs su referentų buvimu už patrilinijinės šeimos ribų; moterų vedybų giminaičiai buvo patrilinijos viduje ir žymėti viena šaknimi; kita vertus, moteriai dažnai esant kito dialekto ar kitos kalbų šeimos atstove, šiai vienai šakniai galėjo būti būdingi neįprasti fonologiniai pakitimai. [200]

Šaltinis:

Huld 1979, 199–200

Antraštė:

sváinis

Straipsnelis:

Slavų, baltų ir iš dalies germanų terminai padaryti su *swe reiškia ne kraujo, bet vedybinę giminystę: r. svat ‘vestuvių tarpininkas (pvz., tarp jaunikio ir jaunosios tėvų)’, svojak (iš svoj ‘savas’) ‘svainis’, svest' f. ‘žmonos sesuo’ , lie. sváinis ‘žmonos brolis, sesers vyras’, sváine f. ‘žmonos sesuo, brolio žmona’, s. v. a. swîo, geswîo ‘svainis, sesers vyras’. Jei šie vediniai išsaugojo senąjį leksikos stovį, juos galėtume interpretuoti kaip vedinius, padarytus iš *swe ‘sesuo’ ir ‘uošviai’ (*swe-krū- ir t. t.).

Šaltinis:

Benveniste 1969, 330

Antraštė:

sváinis

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 80

Antraštė:

sváinis

Straipsnelis:

Gerai žinomas faktas, kad daugelyje indoeur. kalbų šeimos narių pavadinimai išvesti iš šios šaknies [ide. *se-, *su̯e-], plg. ide. *su̯esor- ‘sesuo’, *su̯ekrū ‘mother-in-law’ ir jų ide. derivatus, s. v. a. geswīo ‘brother in law’, isl. sifji ‘artimas giminaitis’, sveinn ‘berniukas’, lie. sváinis ‘husband of wife’s sister’, etc. Šią hipotezę gal kiek paremia nom. pl. toch. B säsuwa ‘sūnūs’, kuris g. b. interpretuotas kaip tos pačios šaknies reduplikuota forma, t. y. ide. *sus(u)u̯o ar pan., plg. B sg. *säswe kaip esanti deminutyvo säsuwerśke ‘mažas sūnus’ pamatas.

Šaltinis:

Hilmarsson 1984a, 36

Antraštė:

sváinis

Straipsnelis:

Ide. šaknis, žyminti savybinius įvardžius ir būdvardžius, *su̯e- ‘savas’, vartota daiktavardiškai žymėti ‘kieno nors šeimą ar draugus’, plg.: s. sl. svatъ ‘giminaitis’ (*su̯o-to-s), svojakъ ‘giminaitis’ (svojь ‘savas’), serb. svāk ‘sesers vyras’, lie. sváinis (*su̯oinii̯os) ‘žmonos sesers vyras’, sváinė ‘žmonos sesuo’, la. svainis ‘žmonos brolis’, s. v. a. (ge)swīo ‘brother-in-law’, sesers vyras’, bžn. sl. svь-stь ‘žmonos sesuo’ ir t. t. Panašiai toch. A śnaśśe ‘giminaitis’ iš śni ‘savas’. Reziumuojant galima pasakyti, kad daugelis indoeur. žodžių, žyminčių specifinę giminystę, kilo iš bendros idėjos ‘kin, relative’ (‘giminaitis’).

Šaltinis:

Pârvulescu 1989, 88

Antraštė:

sváinis

Straipsnelis:

Kamienu *su̯ei- : *su̯oi (s. bažn. sl. svojь 'savo, suus') remiasi lie. sváinis m. 'žmonos brolis, vyro brolis, sesers vyras, žmonos sesers vyras'.

Šaltinis:

Otrębski 1967b, 74

Antraštė:

sváĩnis

Straipsnelis:

Bl.-sl. kalbose yra nemažai senų genityvinių mot. g. vr̥ddhi vedinių ir metatonijos atvejų: lie. sváinis / svaĩnis, sváinė / svaĩnė. Svaĩnis : svaĩnė galima kildinti iš *su̯oi-no- : *su̯ōi-nā- (plg. Fraenkel LEW, 947f.; kitaip – Smoczyński 2007, 617).

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 31