Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
tauras
Straipsnelis:
Lie. tauras, pr. tauris gimin. lo. taurus 'bulius', s. air. tarb 't. p.' ir t. t. Visi žodžiai gal kilę iš ide. *təu-ro < *tēu- 'būti stipriam, stiprėti, didėti', matomos s. i. tāuti, tavīti 'yra stiprus'. Semantinis vystymasis: 'būti stipriam' > 'tas, kas stiprus; tauras'.
Šaltinis:
Buck 1949, 154
Antraštė:
taũras
Straipsnelis:
Slavai gerai išlaikė senus pavadinimus naminio ir laukinio gyvulio: *govędo, *turъ. Tuo tarpu artimos lo. taurus, gr. ταῦρος 'jautis, tauras' formos aiškiai ne autentiškos (turėtų būti *tarvos, *σουρος < ide. *touros). Balsis a (gr. ταῦρος rodo pasiskolinimo tikimybę iš ilyrų, tikriausiai turėjusių formą *tauros (iš ide. *touros), artimą baltiškajai (lie. taũras). Galbūt ilyrai, ankščiau pasiekę Viduržemio jūrą ir turėję išvystytą stambiąją gyvulininkystę, savo *tauros perdavė italų ir graikų gentims.
Šaltinis:
Трубачев 1960a, 7
Antraštė:
taũras
Reikšmė:
Büffel
Straipsnelis:
tauris E. 648 'wesant' (bos bison): . taũras, taurė̃ 'Becher', la. tàuriņš, tàure, r. тур 'Auerochs', gr. ταῦρος, lo. taurus 'jautis' ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 711.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 324
Antraštė:
taũras
Straipsnelis:
Alb. tēr m. 'bulius'. Jei, pvz., atsižvelgsime į aurum : ār 'auksas' raidą, tai (G. Meyerio) aiškinimas iš lo. tōrus vietoj taurus neišlaiko kritikos. Atvirkščiai, paliktinas St. E. Mann pasiūlytas vedinio torók įjungimas į ide. grupę: gr. ταῦρος, lo. taurus, lie. taũras, s. air. tarb ir t. t. Taip pat tēr, kuris priklauso visiems albanams, kilo iš *tār- ir tokiu būdu reprezentuoja suvienaskaitintą daugiskaitą.
Šaltinis:
Çabej 1966b, 64–65
Antraštė:
taũras
Straipsnelis:
Lie. taũras, pr. tauris (la. tik demin. tàur-iņš 'drugelis') = s. sl. turъ ir gr. ταῦρος, lo. taurus 'bulius'. Plg. lie. žodžių junginį taurus výras greta r. buj turъ Vьsevolodъ.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 220
Antraštė:
taũras
Straipsnelis:
Pr. tauris 'stumbras', plg. lie. taũras, s. sl. turъ 'tauras', gr. ταῦρος, lo. taurus, gal. tarvos 'jautis', skirtingai skambantys germanų kalbų s. isl. þiorr, s. v. a. stiur 't. p.'.
Šaltinis:
Euler 1985b, 91
Antraštė:
tauras
Straipsnelis:
Jei darytume prielaidą, kad ide. *ukson- '(iškastruotas) darbinis jautis' pasiskolintas perimant gyvulininkystę, tai ir žodžio *tauros (lo. taurus, osk. ταυρομ acc. sg., umbr. turuf, toru acc. pl., gr. ταῦρος 'jautis', pr. tauris, lie. tauras, s. sl. turъ ir t. t. 'tauras', gal. Tarvos (vietovardis), s. air. tarb, kymr. tarw 'jautis') kilmė turbūt ta pati. Pastarasis žodis dažnai buvo priskiriamas senovės semitams, nors daug tyrinėtojų mano, kad gali būti ir semitai pasiskolinę iš ide. Rekšmė – 'jautis', dažnai laukinis, vadinasi 'tauras', kultūros išsivystymo lygio ir gamtinių gyvenamųjų vietovių sąlygų (silpnai išvystytas žemės ūkis ir dideli miškų bei pelkių plotai) baltų ir slavų kalbos greičiausiai bus išsaugoję senąją žodžio reikšmę. Pažymėtina, kad tauras ilgiausiai išliko Mozovijoj, išnyko ten tik XVII amžiuje. Žodį pasiskolino Baltijos jūros finai: suom., es. tarvos 'briedis'. Spėjama, kad idg. * (s. i., av., s. pers. gau-, gr. βοῦς, lo. bos, toch. A ko, B keu ir t. t.) buvo pasiskolintas pavadinti romų ir laukinį žvėrį, plg. angloindų (hindī) gaur, bos gaurus 'laukinis gyvūnas Indijoje'.
Šaltinis:
Zimmer 1981, 90–91
Antraštė:
taũras
Straipsnelis:
Lie. taũras, pr. tauris ‘stumbras’, r. tur, lo. taurus, gr. taũros ‘bulius’, telias ‘teliukas, teliokas’, plg. la. teļš < *teli̯as, ukr., r. trm. telja ‘teliukas’.
Šaltinis:
Rosinas 1998, 283
Antraštė:
taũras
Straipsnelis:
[Ide. *u̯r ir *ru̯ priebalsių grupių atveju neretai vyksta metatezė. Pvz.:] keltų *taru̯o- ‘Stier’ < *tau̯ro- (plg. lo. taurus, gr. ταῦρος, lie. taũras, s. sl. turъ).
Šaltinis:
Klingenschmitt 2008, 406
Antraštė:
taũras
Straipsnelis:
Straipsnyje aptariama baltų ir slavų priegaidžių fonologinė interpretacija. (V̄S) : (V̆S) > (V́S) : (VS̃): *tăuros > *taũros, lie. taũras.
Šaltinis:
Журавлев, Авксентьева 1972, 239
Antraštė:
taũras
Straipsnelis:
Nepaisant Schrijverio (The Reflexes of the Proto-Indo-European Laryngeals in Latin, Amsterdam / Atlanta, 1991, 266) nuomonės, lie. žodžio taũras cirkumfleksinė priegaidė nerodo, kad reikia rekonstruoti *th₂auro-. Schrijveris mano, kad *tah₂uro- turėtų duoti lie. *táuras, kuris būtų su akūtine priegaide, bet tai yra neteisinga. Pagal Schindlerio silabifikacijos dėsnius, laringalas išnyktų be pėdsakų tokioje formoje kaip *ta.h₂u.ro- [panašiai reikia aiškinti ir slavų formas]. Germanų *steura- (plg. go. stiur, s. v. a. stior etc.) kyla iš *steuh₂ro-, kur aiškiai įvyko kažkokia metatezė ir tokiu būdu jį galima lengvai sieti su *(s)tah₂uro- > Av. staora-, gr. ταῦρος, lo. tauros, lie. taũras, galų taruos etc. Tai neišeina taip aiškiai, jei rekonstrukcija būtų *(s)teuh₂ro- ~ *(s)th₂auro-.
Šaltinis:
Isaac 2007, 55

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas