Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ti̇̀lti
Straipsnelis:
Lie. ti̇̀lti ‘verstummen’, la. tilinât ‘(iš)lepinti’ ir kt. (žr. Fraenkel II 1095) yra taip pat veikiausiai perimti iš tm. su l formantu (plg. lo. fēlo ‘žindau’). [Panašiai kaip prasl. tešiti ‘(vaiką) tildyti (= žindyti), raminti, guosti’ yra skolinys iš tm. tōis < ide. dhōi-s-]. [tm. – temematinis, temematų – dirbtinis nežinomos ide. kalbos, išsivysčiusios iš proide. dar prieš susiformuojant prabl. ir prasl. kalboms su tokiais dėsningumais: tenuis > nudia; media aspirata > tenuis; , > , / ro, lo, pavadinimas].
Šaltinis:
Holzer 1983, 338
Antraštė:
ti̇̀lti
Straipsnelis:
[Šaknys, kurių s-mobile stovi prieš priebalsį, tėra vien struktūriniai šaknų variantai, turėjusių komponentą s po priebalsio (minėtas prieb. gali būti išplėstas):] 2. Šaknis *ts- 'tiesus, stovįs, tvirtas, ramus, lygus, išdėliotas, sausas, ištiestas, padengtas' [138]: variantas *t- – ide. *t a- - ide.s, stovįs, tvirtas, ramus, lygus, išdėliotas, sausas, ištiestas, padengtas' [̄i 'nuslėpti, pavogti' s. i. támaḥ 'tamsa', gr. τέργος 'oda nuo gyvulio nugaros', ἀνατέλλειν 'kilti', τηλία 'lentelė (virtuvės)', lo. tego 'dengiu', tuber 'kupra', tergum 'oda, nugara, lopas', torus 'veltiniu apmuštas gultas', tollo 'pakeliu', tellus 'žemė', s. air. talum 'žemė', tamaim 'ilsiuosi', s. v. a. dah 'stogas', dil (dilo) 'lentinė siena', s. isl. þilja 'grindų lenta', þel 'laukas', lie. ti̇̀, tylė́ti, pãtalas 'lova', pr. talus 'grindys', la. tilât 'pakloti, gulėti išsitiesus kiek ilgas', prasl. těь, tuliti 'pristatyti, atremti, uždaryti', tylъ 'nugara, pakaušis', *tb̥pnǫ 'stingti, tirpti', tьlo 'pagrindas, laukas', toliti 'nuraminti, nutildyti'.
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986), 138–139

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas