Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
tolydùs
Straipsnelis:
Atrodo, kad lie. tolydùs nėra senas žodis. Daug senesnės formos tuolydžiu BP, MT; tuolydžio MT, tuolỹdž C, tolỹdž C, N ir pan. Regis, jis susiformavo iš tam tikro linksnio žodžių junginio tas ir lỹdis ‘ištisinis vyksmas, bėgis, trūkis, eiga [ir kt.]’. Fraenkelis (LEW 1137; 121) remiasi žemaičių variantu tūlỹt ‘tuojau pat, greit, kartu, vienmet’, tūlỹd ir sieja su sinonimiškais la. tūlin, tūlit. Vis dėlto žemaičiai dar vartoja tuolỹd. O tūlỹt neužfiksuota senuosiuose rašto paminkluose, tad veikiausiai yra antrinė. Abejotinas ir tolesnis siejimas su la. tuvs ‘artimas’, lie. tuvi ‘tuojau, tučtuojau’ Šl (letonizmas?), kaip ir pr. tawischan ‘artimas’.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 99
Antraštė:
tolydùs
Straipsnelis:
žr. stamantrus
Šaltinis:
Young 1983, 63–66

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas